Vos 12,5 proc. apklaustųjų pritarė teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinamas gyventojų ir turto saugumas gaivalinių nelaimių ir ekologinių katastrofų atveju. 44,4 proc. gyventojų tam nepritarė arba visiškai nepritarė, dar maždaug trečdalis šiuo klausimu neturėjo tvirtų nuostatų, dešimtadalis apskritai nežinojo, kaip atsakyti.

Kaip DELFI sakė KTU doc. dr. Audronė Telešienė, gyventotojų nuomonės apie saugumo pojūtį pernelyg nesiskiria lyties, išsilavinimo, pajamų, gyvenamosios vietos, tautybės ar politinių pažiūrų atžvilgiais.

Pastebima, kad vyresni nei 48 metų žmonės jaučiasi saugesni nei jaunesni.

Tačiau labiausiai saugiai ir nesaugiai besijaučiantys skiriasi savo interneto vartojimo įpročiais.

Tie, kurie niekada nesinaudoja internetu, jaučiasi saugesni, nei tie, kurie internetu naudojasi labai dažnai.

54 proc. visų pritariančių teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinamas saugumas gaivalinių nelaimių ir ekologinių katastrofų atveju niekada nesinaudoja internetu. Tuo metu maždaug trečdalis visų pritariančių teiginiui internetu naudojasi labai dažnai.

„Ko gero, šie nuomonių skirtumai yra skaitmeninės atskirties padarinys. Intensyviau besinaudojantys internetu dažniau susiduria su straipsniais, pranešimais apie gaivalines nelaimes ir ekologines katastrofas, tad, tikėtina, giliau suvokia potencialias grėsmes“, – savo nuomonę išsakė A. Telešienė.

Teiginys: Lietuvoje užtikrinamas gyventojų ir turto saugumas gaivalinių nelaimių ir ekologinių katastrofų atveju. (KTU diagrama).
Anot jos, apie gaivalines nelaimes, ekologines katastrofas Lietuvoje žiniasklaidoje, ugdymo sistemoje ir politiniame diskurse kalbama mažai.

„Dažniausiai tai būna epizodiški pranešimai apie įvykusius žemės drebėjimus, potvynius, sausras. Tyrimai įrodė, jog dažniau apie nepopuliarias temas, susijusias su grėsmėmis, rašo internetinė žiniasklaida. Sociologų teigimu, kai klausimas yra mažai diskutuojamas viešoje erdvėje, gyventojams sunku susidaryti aiškią nuomonę“, – sakė mokslininkė.

Jos nuomone, jei gyventojų apklausa būtų daroma po Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir po jį sekusio cunamio, būtų dar daugiau nesaugiai besijaučiančių lietuvių.

„Ši apklausa buvo atlikta šią žiemą, kai upių pakrančių gyventojų dar negąsdino kasmetiniai potvyniai, vasariniai miškų gaisrai jau buvo užmarštyje, o Japonijoje dar nesiautėjo cunamis ir žemės drebėjimas. Visą pasaulį sunerimti privertusi katastrofa Fukushimos branduolinėje jėgainėje dar taip pat nebuvo įvykusi. Po Japonijos nelaimių nepritariančiųjų procentas, ko gero, bus tik išaugęs“, – teigė A. Telešienė.

DELFI primena, kad dažniausiai lietuvių turtą niokoja pavasariniai potvyniai Nemuno žemupyje.

Tačiau pernai vasarą Pietryčių Lietuvoje netikėtai praūžęs škvalas nusinešė mažiausiai keturių žmonių gyvybes, pridarė tūkstantinių nuostolių.

Lietuvos meteorologai pripažįsta, kad dėl klimato kaitos ekstremalūs meteorologiniai ir hidrologiniai reiškiniai tampa dažnesni.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2010 m. gruodį- 2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui vykdant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (8)