Kaip parodė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų iniciatyva atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa, 37,6 proc. iš visų internetu besinaudojančių žmonių socialiniuose tinkluose lankosi keliskart per savaitę, 13 proc. – bent kartą per savaitę, 7,1 proc. – bent kartą per mėnesį, 3 – proc. kelis kartus per metus, 2,8 proc. – rečiau nei kelis kartus per metus.

Dažniausiai respondentai nurodė savo profilyje turintys 20-100 kontaktų. Dauguma socialiniame tinkle paskelbia savo lytį, šalį ir miestą, kuriuose gyvena, tikrą vardą, gimtąjį miestą, gimimo datą, pomėgius, elektroninio pašto adresą, asmenines nuotraukas.

Mažiau nei pusė žmonių nurodo pavardę, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, darbą. Mažiau nei 20 proc. viešina savo seksualinę orientaciją, adresą, šeimos narių nuotraukas.

Paklausti, kodėl jie lankosi socialiniuose tinkluose, beveik 80 proc. rinkosi atsakymą, kad juos vilioja galimybė pabendrauti su žmonėmis, su kuriuos negali dažnai susitikti tiesiogiai. Antras pagal populiarumą atsakymas buvo, kad tai yra galimybė rasti ir išplatinti norimą informaciją. Jį rinkosi daugiau nei 30 proc. apklaustųjų, kurie naudojasi socialiniais tinklais.

Panašus skaičius gyventojų atsakė, kad socialiniai tinklai jiems patrauklūs, nes gali bendrauti su žmonėmis, su kuriais dažnai susitinka arba tiesiog pramogauti ir gerai leisti laisvalaikį. Galimybės susipažinti su naujais žmonėmis svarbios ketvirtadaliui respondentų.

Populiariausias socialinis tinklas, kuriame lankosi daugiau nei 70 proc. apklaustųjų, yra „Facebook“.

Elgiasi taip, kaip nesielgia įprastai

Tačiau iš apklausos matyti, kad lietuviai pakankamai skeptiškai vertina socialiniuose tinkluose pateikiamus duomenis: tik apie 30 proc. apklaustųjų mano, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia teisingą informaciją, panašus skaičius sutinka su teiginiu, kad socialiniuose tinkluose užtikrinamas asmeninės informacijos saugumas.

Apie 90 proc. respondentų yra įsitikinę, kad socialiniuose tinkluose žmonės elgiasi taip, kaip nedrįsta elgtis įprastai. Panašus kiekis žmonių pritaria, kad socialiniai tinklai padeda palaikyti ryšius su giminėmis ir draugais.

Eglė Butkevičienė
Palaiko ryšius, kurie būtų nutrūkę

KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto docentė Eglė Butkevičienė, kalbėdama apie apklausos rezultatus, sakė, jog elektroniniai socialiniai tinklai dažniausiai naudojami komunikacijai su pažįstamais žmonėmis, o ne naujoms pažintims.

„Socialiniai tinklai tampa priemone bendrauti žmonėms, neturintiems dažnų tiesioginių kontaktų. Pagal atliktos apklausos duomenis, pagrindinė priežastis, kodėl žmonės įsitraukia į elektroninius socialinius tinklus, yra galimybė bendrauti su žmonėmis, su kuriais jie negali dažnai susitikti tiesiogiai. Toks bendravimas dažnai sąlygotas aplinkybių, kada nėra galimybių dažnai susitikti, o socialiniai ryšiai, kurie priešingu atveju būtų nutrūkę arba susilpnėję iki minimalios ribos, palaikomi dažnu virtualiu bendravimu“, – DELFI sakė mokslininkė.

Daugiau nei ketvirtadaliui respondentų svarbiu motyvu lankytis virtualiuose socialiniuose tinklalapiuose yra ten besilankantys draugai ir pažįstami.

Anot E. Butkevičienės, užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad žmonėms, ypač jaunimui, įsitraukimas į virtualius socialinius tinklus tampa savotiška mada.

„Jungiamasi prie virtualių socialinių tinklų, nes jame jau yra draugai. Nebūdamas virtualiame socialiniame tinkle lyg ir patenki į tam tikrą socialinę atskirtį – negali dalintis informacija, nuotraukomis, komentuoti... Kaip pabrėžia socialinius tinklus nagrinėjęs mokslininkas Barry Wellmanas, jeigu nesi tinkle – negali būti visaverčiu tinklaveikos visuomenės nariu“, – sakė ji.

Tiesioginio bendravimo nepakeičia

Į socialinius tinklus niekuomet neužsukantys nurodė 34,3 proc. žmonių, kurie naudojasi internetu.

65 proc. nesilankančių socialiniuose tinkluose sakė, kad jiems tai neįdomu ir nejaučia poreikio, apie 20 proc. tam neturi laiko.

„Pastaruoju metu virtuali erdvė tampa priemone, padedančia kurti socialinius tinklus, tačiau ne visiems žmonėms tokios priemonės reikalingos. Kaip sakė vienas iš klasikų tyrinėjant technologijų poveikį visuomenei J.Ellul,, kai atsirado geležinkelis ir automobilis, tie, kurie norėjo, vis vien keliaudavo raiti arkliais. Taigi, virtualūs socialiniai tinklalapiai yra tik papildoma platforma kurti socialinius ryšius, kuri nepakeičiančia tiesioginio bendravimo“, – komentavo E. Butkevičienė.

Taip pat, anot jos, aktyvus įsitraukimas į socialinis tinklus pareikalauja nemažai laiko.

„Taigi čia iškyla grėsmė, jog toks pernelyg didelis įsitraukimas gali peraugti į priklausomybę, nevalingą norą vėl ir vėl prisijungti prie socialinio tinklalapio“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Politika ir nelaimės neįdomios

Tyrimo duomenimis, populiariausi klausimai, kuriais bendraujama socialiniuose tinkluose – asmeniniai reikalai, laisvalaikis ir darbas.

Toliau ketvirta pagal populiarumą tema mokslai ir studijos, dienos aktualijos, šeima ir vaikai.

Rečiausiai žmonės kalbasi apie aplinkosaugą, politiką, nelaimes.

„Asmeniniai klausimai gali apimti labai daug, tačiau visų pirma žmonės socialiniuose tinkluose ieško draugijos, supratimo, paramos, galimybės išreikšti save, priklausyti tam tikrai bendruomenei. O tokios temos kaip politika, aplinkosauga lieka diskusijų užribyje“, – sakė E. Butkevičienė.

Ši reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2010 m. gruodį-2011 m. sausį KTU Politikos ir viešojo administravimo institutui įgyvendant projektą „Socialinių problemų stebėsena: Tarptautinio socialinio tyrimo programos įgyvendinimas“.
Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)