Bent jau taip tikina šios valstybės parlamento narys Giorgis Vašadzė, skaitęs pranešimą progreso konferencijoje „Login 2013“.
Pasak Gruzijos parlamentaro, prieš daugiau nei dešimtmetį korupcija viešosiose įstaigose buvo visiška kasdienybė – korumpuoti buvo policininkai, visų lygių valdininkai ir politikai. Ir buvo natūralu už pasą, kuris oficialiai kainavo 30 larių, primokėti dar 100 JAV dolerių, kuriuos pasidalindavo visų lygių valdininkai ir valdininkėliai. Dalis šių pinigų nusėsdavo netgi ministro kišenėje. O jeigu būdavo sukuriamas dirbtinis pasų deficitas, kyšiais už pasą reikėdavo mokėti net po 300 dolerių. Ir toks dirbtinis deficitas kildavo po kelis kartus per metus.
Gyventojams einant į bet kokią įstaigą reikėdavo atsinešti iki aštuonių skirtingų dokumentų – nuo gimimo liudijimų ir paso iki šauktinio liudijimo, gyvenamosios vietos deklaracijos ir panašiai. Bent vieno iš reikalingų dokumentų neturėjimas gyventojui reikšdavo, kad reikės pakartoti kelionę į tą pačią įstaigą, o dokumentų priėmimas būdavo tapatinamas su papildomais mokėjimais į valdininkų kišenę.
Tačiau valstybė, po „rožių revoliucijos“ atsiradusi valios pažaboti korupciją, ėmėsi rimtų permainų – visas skirtingų valstybės įstaigų teikiamas viešąsias paslaugas perkėlė į vieną įstaigą, teikiančią paslaugas „vieno langelio“ principu: toje pačioje vietoje (Civiliniame registre) gyventojai gali susitvarkyti bet kokius su dokumentais susijusius reikalus: gauti pasą, gauti gimimo ar santuokos liudijimą, vairuotojo pažymėjimą, mokyklos ar universiteto baigimo diplomą, įregistruoti įmonę. Iš viso Civilinis registras gyventojams teikia net 300 skirtingų paslaugų. O korupcijos veiksnį valstybė sugebėjo pažaboti praktiškai pašalindama žmogų iš piliečių aptarnavimo proceso ir visas sistemas pagrindusi IT sprendimais: kompiuteriai kyšių neima ir paprastas užduotis atlieka kur kas greičiau nei žmogus.
G. Vašadzė tikino, kad dabar jau veikiančiuose Civilinio registro centruose, kurie yra skirtinguose Gruzijos miestuose, žmonės eilėje laukia vidutiniškai 45 sekundes, konsultantams savo poreikius išdėsto per 3-4 minutes, o dar per keliolika minučių gauna jiems reikalingą dokumentą ar atlieka kitą funkciją, kuri esant senam gyventojų aptarnavimo aparatui trukdavo dienomis ar savaitėmis bei dažniausiai tiesiog neįvykdavo be „patepimo“.
Tokių permainų rezultatai – akivaizdūs: gyventojų pasitenkinimas neįsivaizduojamose aukštumose, o įvairiuose tarptautiniuose reitinguose Gruzija yra tarp lyderių pagal viešojo sektoriaus skaidrumą, verslo pradėjimo paprastumą ir daugelį kitų rodiklių.
Politikas skundėsi, kad kai kurios Civilinio registro funkcionalumo idėjos iki šiol nėra įgyvendintos ir, prezidento Michailo Saakašvilio šalininkams pralaimėjus parlamento rinkimus, dabar stringa – esą, politiniai oponentai kiša pagalius į modernizavimo ratus tvirtindami, kad tokios sistemos, kokia veikia Gruzijoje, neturi jokia kita pasaulio valstybė, tad kam stengtis dar veržtis į priekį? „Manau, kad tai klaida – kaip tik mažos šalys turi pirmauti tokiose srityse“, - nepasitenkinimu dalijosi parlamentaras.
G. Vašadzė papasakojo ir apie dar patogesnį gyventojų aptarnavimo būdą – jo teigimu, viešosios paslaugos yra teikiamos ir „JustCafe“ kavinių tinkle – klientas, atėjęs į tokią kavinę, gali užsakyti ne tik kavą ar kepsnį, bet ir kokį nors dokumentą ar registruoti įmonę, o kol jis gurkšnoja ar užkandžiauja, parengti ir jam reikalingi dokumentai.
Žmogus bus stebimas visur?
Futuristiška vizija, kuria pasidalino Gruzijos parlamentaras ir kuri gana glaudžiai siejasi su Civiliniu registru – tapatybės kortelių naudojimas piliečių atpažinimui praktiškai bet kokioje aplinkoje: mokslinę fantastiką primenančiame filmuke galima buvo pamatyti, kaip vaikas, įlipęs į autobusą, prideda kortelę prie terminalo, kuris atpažįsta asmenį, o vaikui atvykus į mokyklą jo mama apie tai gauna pranešimą. Vėliau tėvai jų naudojamuose ekranuose gauna ir pranešimus apie tai, kokius pažymius vaikas ką tik gavo. Suaugusieji į savo ekranus taip pat gauna pranešimus apie tai, kokius mokesčius jie turėtų susimokėti (ir gali tai padaryti keliais prisilietimais prie ekrano), priėję prie reklaminių stendų gali įsigyti reklamuojamus produktus ir panašiai.
Nors rytojus tokiame filmuke atrodo šviesus, visgi kyla tam tikrų šios dienos visuomenėje opių duomenų privatumo klausimų – juk tokiu būdu valstybė galės stebėti kiekvieną bet kurio asmens judesį – ne tik tarptautines keliones, bet ir tai, į kokį autobusą kada įlipo, kokioje kavinėje nusipirko kavos ar alkoholio, kur šiuo metu yra jo automobilis.
Be to, nežinia kaip naudojantis tokia kortelių sistema būtų užtikrinamas saugumas – matytame filmuke, tikriausiai siekiant nesugadinti „naudojimo paprastumo“ įspūdžio, nebuvo užsimenama apie jokią papildomą identifikaciją, kas reiškia, kad bet kuris žmogus gali naudotis kito žmogaus kortele ir iš esmės pavogti jo tapatybę.
