Nuo Higgso bozono atradimo iki kvapą gniaužiančio marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje bei tokio astronominio reiškinio, kaip Veneros tranzitas Saulės disku, kurį žmogui lemta regėti vos pora kartų per visą gyvenimą, 2012 metai pasižymėjo ir kitais svarbiais mokslui įvykiais. Sparčiai augant internautų skaičiui bei plečiantis galimybėms kurti ir viešai skelbti įvairaus turinio daugialypės terpės informaciją, su mokslo pasiekimais susijusios vaizdo medžiagos buvo paviešinta nepaprastai daug.
Ieškančiajam kažko įstabaus ir išskirtinio natūraliai kyla klausimas, kaip visoje šitoje žiniatinklį užtvindžiusioje informacijos jūroje surasti tikrai daugeliui dėmesio vertų dalykų? Kur ieškoti vaizdo klipų, kurie ne tik keltų jaudulį ir tenkintų dvasiškai, bet ir suteiktų žinių bei įkvėpimo? Atsirado toks terminas „kuracija“ (angl. curation), kuris reiškia paprastų vertinimų, tokių kaip „tai geras dalykas“ arba „man tai patinka“ sakymą arba girdėjimą. O šiuo terminu nusakomo interneto vartotojų gebėjimo atsirinkti jiems tinkamą informaciją vertė vis didėja.
Marija Popova, tinklaraščio brainpickings.org autorė, terminą „kuracija“ apibūdina kaip stimulą iš didžiulės gausos informacijos išsirinkti kažką įdomaus, prasmingo ir tinkamo, kartu susikuriant tam tikrą sistemą viso to, kas ir kodėl svarbu pasauliui. Kalbant apie mokslo žiniomis grindžiamą turinį šis žinojimo, kur ieškoti ir kuo pasitikėti, procesas tampa dar svarbesnis. „Royal Institution Channel“ autorių Roberto Cawstono ir Edo Prosserio teigimu, jie tapo tikrais su mokslu, technologijomis, inžinerija ir panašiais dalykais susijusios vaizdinės medžiagos paieškos specialistais. Jų nuomone, įvairiausių su mokslu susijusių vaizdo klipų jie peržiūri turbūt daugiau nei bet kas kitas.
Taigi per praėjusius metus „Royal Institution Channel“ vedėjų buvo atrinkta apie 200 „geriausių žiniatinklyje“ vaizdo klipų. Nuo dvelkiančių grožiu ir žadinančių įkvėpimą iki labiausiai neįtikėtinų ir pačių paslaptingiausių.
Vaizdo medžiagos skelbimas iš tiesioginių šaltinių („Youtube“ ar „Vimeo“) ir bendravimas su jos kūrėjais arba socialiniuose tinkluose, arba elektroniniu paštu, arba asmeniškai lėmė tai, kad atrankos procesas vyko kaip kuracija, o ne kaip paprasčiausia agregacija. Be to, minėtieji vedėjai bendradarbiavo su pačiais sėkmingiausiais tituluojamais nepriklausomais „Youtube“ turinio kūrėjais, atrenkant geriausius pastarųjų sukurtus vaizdo klipus ir sudarant jų dešimtukus. Tarp šių autorių yra Henry Reichas iš „Minute Physics“, Derekas Mulleris iš „Veritasium“ ir produktyvusis Brady Haranas.
Kaip bebūtų, norint jog tavo sukurtas vaizdo klipas pakliūtų į „Royal Institution Channel“, reikia labai pasistengti, todėl visi čia paskelbti filmukai, reikia tikėtis, tikrai yra patys geriausi iš visų, kokius galima rasti žiniatinklyje, – jie ne tik teikia malonumą, bet ir moko bei įkvepia.
Taigi, pateikiame atrinktąjį mokslo populiarinimo vaizdo klipų dešimtuką.
Išsaugoti sėklas
Tai spalvingas filmukas apie Londone esančio Karališkojo botanikos sodo Kew Gardens mokslininkų siekį išsaugoti dabartinę Žemės augalijos biologinę įvairovę ateities kartoms. Kaip sako sėklų saugojimo padalinio vadovas Paulas Smithas, gyvybė perduodama sėklų pavidalu, todėl sparčiai nykstant augalų rūšims reikia pasirūpinti jų išsaugojimu, atrenkant pačias geriausias jų sėklas ir laikant jas labai patikimoje vietoje. Įkurtame pasaulio augalų sėklų banke (Millenium Seed Bank) šiuo metu jau yra sukaupta apie 10 proc. visų augalų rūšių sėklų.
Gyvenimas be pulso
Ar įmanomas gyvenimas be pulso ar širdies plakimo? Šio filmuko autoriai iš „Union HZ“, kurie nušviečia šiuolaikinės širdies chirurgijos pasiekimus, dalyvavo „Focus Forward“ filmų konkurse. Perspėjimas: vaizdo klipe yra kadrų, kurių silpnos širdies žmonės gali netoleruoti!
Septynios siaubingo nerimo minutės
Tai naudojantis kompiuterine grafika sukurtas filmukas apie marsaeigio „Curiosity“ nusileidimą ant Marso paviršiaus. Šį projektą vykdžiusiems NASA ir Kalifornijos technologijos universiteto inžinieriams nedavė ramybės klausimas, ar nusileidimas vyks tiksliai pagal numatytą scenarijų. O jeigu atsitiks kas nenumatyto? (Pastaba: NASA toliau leidžia aukštos kokybės filmuotą medžiagą apie šį projektą).
Dukart gyvenime
Šiame vaizdo klipe populiariai ir visiems suprantamai mokslininkas Andrew Steele’as iš Oksfordo universiteto aiškina, kaip vyksta Veneros tranzitas Saulės disku. Šį įspūdingą reiškinį buvo galima stebėti pernai, o jis yra gana retas – kiekvienam iš mūsų gali nusišypsoti laimė patirti tai vos porą kartų gyvenime...
Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos „barbekiu“
Derekas Muleris iš „Veritasium“ portale Youtube yra patalpinęs daug savo sukurtų vaizdo klipų, kuriuose bando paaiškinti įvairias daugelio sunkiai suprantamas mokslines problemas. Sunku buvo išrinkti vieną patį įdomiausią iš jų, bet šisai, aiškinantis Faradėjaus atrastą elektromagnetinės indukcijos dėsnį, yra tikrai įspūdingas, todėl siūlome jį ir jums pasižiūrėti.
Mažos akutės ir naujos technologijos
Kombinuojant paprastą interviu pobūdžio pasakojimą su mikroskopu gaunamais aukštos kokybės vaizdais galima sukurti dėmesio vertą mokslo pasiekimus nušviečiančią medžiagą, kuri nėra nei brangi, nei labai sudėtinga. Tą įrodo ir šis Kembridžo universitete sukurtas vaizdo klipas, kuriame daktaras Chrisas Formanas pasakoja apie tai, kaip vabalo ir vaisinės muselės akies sandaros pavyzdžiu mokslininkai sukūrė ne vieną naują technologiją. Apie tai sužinosite pažiūrėję šį klipą.
Paslaptingojo planktono kronikos
Biologo Christiano Sardeto režisuotos „Planktono kronikos“ yra serija spalvingų vaizdo klipų, nušviečiančių paslaptingų jūros gelmėse pasislėpusių nuostabaus grožio organizmų žavesį. Čia pateiktame vaizdo klipe atskleidžiamas kuklios Lutjanidae šeimos tropinių jūrų žuvies gyvenimo ciklas.
Tinklo supratimas
Savo vaizdo klipuose mums visada norisi užfiksuoti pasaulio reiškinius tokius, kokie jie yra realybėje, tačiau kai kurie dalykai yra arba per maži, arba per dideli, kad juos pastebėtume. Šis trumpas Michaelo Rigley'io animacinis filmukas parodo, kaip perteikiant sudėtingas idėjas efektyviai gali būti pasitelkta animacija.
Stiklo pūtimas ir didimio akiniai
Šiame Edo Prosserio sukurtame „videoperliuke“ visi vaizdo klipo elementai yra labai vykusiai suderinti: veiksmo vieta, puikiai profesoriaus Andrea‘s Sella‘os pasakojama istorija, gražūs kadrai ir filmuko mokslinis turinys. Didimis (didymium) yra dviejų cheminių elementų – prazeodimio (Nr. 59) ir neodimio (Nr. 60) – mišinys, kuris sugeria natrio skleidžiamą oranžinę šviesą ir naudojamas stiklo pūtėjų akiniams gaminti. Daugiau sužinosite pasižiūrėję šį vaizdo klipą.
Šnaresys
Šnaresys (angl. murmuration) – taip vadinamas nepaprastai didelis ir tankus varnėnų būrys. Šis Liberty Smith sukurtas filmukas nepasižymi ankstesniems vaizdo klipams būdingais bruožais, bet jis puikiai perteikia vieną iš nuostabiausių ir trumpalaikiškumu pasižyminčių gamtos reiškinių, kurį gana atsitiktinai pavyksta patirti ir pačiam, ir tuo labiau sėkmingai užfiksuoti vaizdo kamera, kad tais nepaprastais momentais galėtum pasidalyti dar ir su kitais.
