5 kūno dalys, kurių žmogui nebereikia

 (117)
Rentgenas
© Shutterstock nuotr.

Žmogaus kūne yra keletas nebereikalingų dalių. Mes jau nebepriklausome nuo šių organų ar darinių, jie atrofavosi ar degeneravo tiek, kad nebeatlieka ankstesnių funkcijų.

Charlesas Darwinas šias liekanas žmogaus ir kitų gyvūnų anatomijoje vertino kaip evoliucijos įrodymą. Galiausiai, lygindami rudimentinius organus vienose rūšyse su panašiais funkcionuojančiais organais kitose rūšyse, biologai padarė išvadą, kad dvi kitais atžvilgiais visiškai nepanašios būtybės kilo iš to paties protėvio, rašo LiveScience.com. Štai penki pastebimiausi rudimentiniai organai žmogaus kūne.

Apendiksas. Ši maža atauga, prisitvirtinusi prie storosios žarnos toje vietoje, kur ji jungiasi su plonąja žarna, daugiau nepadeda virškinimo procese, o kas dvidešimtas žmogus, kuriam apendicitas pašalintas, jo, atrodo, nepasigenda. Augalais mintančių žoliaėdžių organizme jis vis dar yra virškinimo sistemos dalis. O 2009 metais atliktas tyrimas parodė, kad žmogaus apendiksas gali būti naudingas, mat jis yra svarbi naudingų bakterijų saugykla. Tad jos negali sulaukti, kada užklups viduriavimas, kad suskubtų jus gelbėti.

Stuburgalis. Senelis uodegos neturėjo, tačiau jei šeimos medžiu nueisite pakankamai toli, rasite protėviu, kurie turėjo. Kiti žinduoliai uodegas naudoja pusiausvyrai išlaikyti, tačiau žmonėms išmokus vaikščioti dviem kojomis uodega tapo bevertė, o evoliucija ją pavertė slanksteliais, kuriuos vadiname stuburgaliu arba uodegikauliu.

Vyrų speneliai. Vyrai spenelius turi todėl, kad pačioje pradžioje gimdoje esančio embriono lytis gali pasukti į bet kurią pusę. Iš esmės, kiekvienas embrionas savo gyvavimą pradeda būdamas moteriškos lyties. Galiausiai, testosteronas priverčia embrioną pakrypti link moteriškos arba lik vyriškos lyties. Verta paminėti, kad kai kuriems vyrams išsiskiria pienas, be to, jie gali susirgti krūties vėžiu.

Plauko raumenys ir kūno plaukai. Žąsies oda ne tik perspėja apie šaltį. Daugeliui gyvūnų baimė ir konfrontacija suaktyvina raumens skaidulas, vadinamas arrectores pilorum, kurios priverčia plaukus pasišiaušti. Dėl to gyvūnai atrodo didesni ir pavojingesni. Tai turėjo būti naudinga ir tolimiems mūsų protėviams.

Protiniai dantys. Nors daugeliui šiuolaikinių žmonių protiniai dantys sukelia tik skausmą, kažkada jie atliko funkciją, mano mokslininkai. Tačiau bėgant laikui žmonių žandikauliai sumažėjo, o protiniams dantims nebeliko kur augti. Taip pat tikėtina, kad dėl to iš dalies kalta burnos higiena. Kol žmonės dantų dar nevalydavo, jauni žmonės iki pradedant augti protiniams dantims jau būdavo praradę daug ar net daugelį kitų dantų, tad naujieji pasirodydavo pačiu laiku.

www.lrt.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 117 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Robotas atkartoja Psy hito „Gangnam Style“ šokio judesius

2013 birželio mėn. 19 d. 19:20
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį gali išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, kuris išpopuliarino Pietų Korėjos dainininką Psy. Robotą „Hubo 2“ sukūrė grupė Pietų Korėjos mokslininkų iš Korėjos Progresyvaus mokslo ir technologijų instituto. Robotas yra 1,3 metro aukščio, sveria 45 kilogramus.

Mokslininkai pagal jūrų arkliuko uodegą ketina gaminti robotizuotas rankas

2013 birželio mėn. 19 d. 19:19
Jūrų arkliukai – vieni nuostabiausių jūrų gyvūnų, o mokslininkai dar ir ketina panaudoti jų ypatumus inžinerijoje. Kalifornijos San Diego universiteto tyrėjai, vadovaujami Joannos McKittrick, nori pagaminti pagal jūsų arkliukų uodegą ranką - robotą. Jų nuomone, jūrų arkliukų uodegų stiprumą ir lankstumą būtų galima pritaikyti medicinoje ir inžinerijoje naudojamoms rankoms robotams.

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (8)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (19)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (20)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.