Pirmaisiais egzistavimo momentais Visata buvo superskystis. Tokią išvadą pateikė atomų susidūrimus stebėję mokslininkai.
Brukheiveno nacionalinėje laboratorijoje (JAV) su Reliatyvistiniu sunkiųjų jonų greitintuvu (Relativistic Heavy Ion Collider - RHIC) dirbantys mokslininkai penkerius metus bandė atrasti kvarkų-gluonų plazmą, kuri, kaip manoma, užpildė Visatą pirmosiomis šios egzistavimo mikrosekundėmis. Daugelis šių mokslininkų dabar mano atradę tai, ko ieškojo. Tačiau, kaip bebūtų keista, ši plazma – tai ne karštos dujos, kaip tikėtasi anksčiau, o skystis.
Kvarkai – protonus ir neutronus sudarančios dalelės, o gluonai pasižymi stipria jėga, kuri šiuos kvarkus išlaiko kartu. Manoma, kad po Didžiojo sprogimo praėjo šiek tiek laiko kol šios dalelės susikondensavo į įprastą materiją.
Norėdami sukurti nesusijungusių dalelių mišinį mokslininkai RHIC aparate greitino aukso atomus beveik iki šviesos greičio, kol šie susidurdavo tarpusavy. Ankstesniais tyrimais įrodyta, kad po tokių susidūrimų susidaro kažkoks atomo branduolio dydžio objektas, kurio temperatūra siekia 2 trilijonus laipsnių – tai apie 15 000 aukštesnė temperatūra nei Saulės centre.
„Paskutinį kartą Visatoje tokio dalyko būta prieš 13 milijardų metų“, sakė Brukheiveno laboratorijos didelės energijos tyrimų vadovas Samas Aronsonas.
Dabar eksperimentais įrodyta, kad šis karštas gumulėlis yra skystis, egzistuojantis tik 10-23 sekundes. „Tai buvo visiškai netikėta“, - sakė tyrimą atlikusios grupės narys Masačūsetso technologijų instituto fizikas Witas Busza.
„Stebina tai, kad sąveika tarp gluonų ir kvarkų yra kur kas stipresnė nei žmonės tikėjosi“, - sakė fizikas teoretikas Dmitrijus Kharzeevas, dirbantis Brukheiveno laboratorijoje. Šių ryšių stiprumas net ir tokioje aukštoje temperatūroje išlaiko mišinį skystoje būsenoje. „Tai, lygiai kaip ir vanduo šioje stiklinėje, yra skysta medžiaga“, - sakė mokslininkas rodydamas į savo gėrimą.
Mokslininkai skysčio struktūrą nustatė stebėdami daleles, kurios ištryško skylant skysčio lašeliui ir kvarkams formuojant normalią materiją. „Tai labai sudėtingas dalykas tačiau buvome sužavėti pamatę kokie paprasti yra rezultatai“, - sakė W.Busza.
Gautas skystis yra beveik „idealus“: jo labai mažas klampumas ir jis toks vientisas, kad žiūrint iš bet kurios pusės jis atrodo vienodai.
Tai gali paaiškinti dėl ko patys tolimiausi astronomų stebėti Visatos kampeliai atrodo tokie panašūs, sakė D.Kharzeevas. Jei pirmykštis skystis būtų toks klampus, kaip medus, tai Visatoje būtų kur kas daugiau gumuliukų, aiškino mokslininkas. „Galime būti tikri, kad tai pakeis mūsų ankstyvosios Visatos įsivaizdavimą“, - sakė fizikas.
Dabar mokslininkai tikisi išmatuoti kvarkų skysčio šiluminį talpumą, klampumą ir netgi garso greitį jame. Tačiau dėl biudžeto apkarpymų RHIC kitais metais veiks ne 30 savaičių kaip šiemet, o tik 12. Todėl, S.Aronsono teigimu, numatyti tyrimai užtruks kelis metus.
