Ar egzistuoja eismo taisyklės orbitoje?

 (14)
Kosmoso šiukšlės
© AFP/Scanpix

Taip, yra keletas tokių. Šiuo metu aplink Žemę skrieja apie 20 tūkst. žmogaus sukurtų objektų, tačiau jų eismas reguliuojamas kiek kitaip nei rytmetinis automobilių eismo srautas.

Palydovai dažniausiai skrieja fiksuota trajektorija, tad šviesoforai ar dešinės rankos taisyklės orbitoje nereikalingos – visa eismo kontrolė dažniausiai yra sureguliuojama prieš iškeliant palydovą į orbitą. Daugelis palydovų iš principo gali nežymiai keisti skriejimo kryptį, kad išliktų toje pačioje trajektorijoje, tačiau manevruoti taip, kad grėsmės atveju būtų galima nedelsiant išvengti susidūrimo su kliūtimi, „geba“ nedaugelis palydovų.

Tarptautinė Telekomunikacijų Sąjunga (International Telecom Union), kuri yra viena iš Jungtinių Tautų agentūrų, paskiria palydovams vietas geostacionarioje orbitoje, maždaug 35 tūkst. km aukštyje. Palydovų operatoriai privalo laikytis TTS taisyklių ir užregistruoti orbitą, transliavimo dažnį ir palydovo paskirtį. Palydovų savininkai taip pat privalo įregistruoti palydovo „egzistavimo pabaigos“ planą, pagal kurį nebefunkcionuojantys palydovai išstumiami į tarptautiniu susitarimu parinktą „kapavietės orbitą“.

Erdvėlaiviams tarptautinių organų leidimo skrieti orbita aplink Žemę nereikia, tačiau tokiems skrydžiams dažnai yra būtinas valstybės palaiminimas (speciali licencija). Vis dėlto daugelis kosmoso agentūrų pripažįsta nerašytą taisyklę netrukdyti vienos kitoms ir laikytis atokiau nuo svetimų trajektorijų, tad skrydžius į kosmosą savanoriškai registruoja JT Išorinio kosmoso reikalų komitete – kad kolegos ir konkurentai žinotų palydovo kelią. Čia yra užregistruoti 93,5 proc. visų kosmose funkcionuojančių dirbtinių objektų, tarp kurių – apie 3,6 tūkst. veikiančių palydovų.

Tokia „eismo taisyklių“ sistema veikia. Vienintelis palydovų susidūrimo atvejis užregistruotas 2009 m., kai žemoje orbitoje vienas kitą kliudė rusų ir amerikiečių palydovai.

www.technologijos.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 14 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (13)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.

Europa visiems laikams atsisveikino su „Herschel“ teleskopu (15)

2013 birželio mėn. 18 d. 15:15
"Herschel" teleskopas Rosette ūko fone
ESA nuotr.
Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel“.

Mokslininkai: Europa susidurs su Amerika, Atlanto vandenynas išnyks (78)

2013 birželio mėn. 18 d. 14:48
Ties Portugalijos pakrante mokslininkai pastebėjo formuojantis naują subdukcijos zoną ir nusprendė, jog tai reiškia, kad prasideda naujas geologinis ciklas, kurio metu Atlanto vandenynas trauksis, o žemyninė Europa artinsis prie Amerikos.

Į artimiausią potencialiai gyvenamą planetą mokslininkai siųs animuotą .gif rinkmeną (29)

2013 birželio mėn. 18 d. 11:41
Animuotos .gif rinkmenos kadras
Projekto plėtotojų iliustr.
2008 metais NASA nusprendė į kosmosą išsiųsti vieną iš šiuolaikinio meno šedevrų - „The Beatles“ 1969 metų dainą „Across the Universe“. O praėjus penkeriems metams kosmoso erdvėmis ruošiasi sklisti vienas iš šiuolaikinio interneto pamatų – animuota .gif formato rinkmena.

Mokslininkė paragavo milijardų metų senumo vandens (30)

2013 birželio mėn. 18 d. 10:54
Chemija
Prieš mėnesį skelbėme, kad mokslininkai Kanadoje rado visų laikų seniausią neliestą vandens telkinį – jame buvęs vanduo kontakto su išore neturėjo maždaug pusantro milijardo metų ir tikėtasi, kad jame gali būti priešistorinės gyvybės liekanų. Visai neseniai viena iš šio telkinio atradėjų, Barbara Sherwood Lollar, parodė savo drąsą – paragavo atrastojo vandens.