Astronomai tolimame kosmose aptiko tai, kas neturėtų egzistuoti

 (49)
Galaktikų spiečius IDCS J1426.5+3508
Galaktikų spiečius IDCS J1426.5+3508
© NASA nuotr.

Astronomai aptiko patį rečiausią ir ekstremaliausią galaktikų spiečių Visatoje, o už jo – objektą, kuris neturėtų egzistuoti, rašo wired.com.

Galaktikų spiečiai – tai viena aplink kitą besisukančių galaktikų sankaupos. Tai yra vieni iš masyviausių objektų Visatoje. Naujai aptiktas galaktikų spiečius iš pradžių buvo pastebėtas „Hubble“ kosminio teleskopo, jo masė prilygsta 500 trilijonų Saulės masių. Nuo mūsų jis nutolęs maždaug 10 mlrd. šviesmečių atstumu. Žvilgsnis į tokį tolimą kosminį objektą taip pat yra ir žvilgsnis į praeitį – galaktikų spiečius susiformavo tada, kai Visata buvo vos ketvirčio savo dabartinio amžiaus.

Spiečius, pavadintas IDCS J1426.5+3508, yra ekstremalus dėl to, kad tuo Visatos egzistavimo laikotarpiu galaktikų spiečiai buvo tik bepradedą formuotis. Tai yra tik antras tokiu atstumu nuo mūsų aptiktas galaktikų spiečius – pirmasis savo mase nė iš tolo neprilygsta IDCS J1426.5+3508.

Spiečiaus keistumą padidina ir paslaptingas mėlynos šviesos lankas, sklindantis iš už spiečiaus. Astronomai mano, kad tai yra kitos masyvios galaktikos, kurioje aktyviai formuojasi žvaigždės, ženklas: ši galaktika yra toliau nuo mūsų nei spiečius, joje dabar stebimi procesai vyksta dar seniau nei spiečiuje.

Šviesa iš šios tolimesnės ir kol kas neįvardintos galaktikos yra stipriai iškraipyta dėl efekto, vadinamo gravitaciniu lęšiu. Milžiniška galaktikų spiečiaus masė iškreipia šviesą, keliaujančią iš tolimos galaktikos ir taip sukuria keistą mėlynos šviesos lanką.

Manoma, kad tolimesnioji galaktika yra 10-13 mlrd. šviesmečių atstumu, jos masė turėtų būti apie 70 trilijonų Saulių.

Mėlynąjį šviesos lanką pastebėję astronomai apskaičiavo, kad tikimybė aptikti tokią didelę galaktikoje tokioje tolimoje Visatos vietoje yra praktiškai nulinė.

Supratimas kaip galėjo susidaryti tokie objektai astronomams padėtų aiškiau aprašyti galaktikų evoliucijos istoriją. Mokslininkai tikisi, kad „eROSITA“ misija – kitais metais į orbitą bus iškeltas rentgeno spindulių teleskopas, tirsiantis galaktikų spiečius ir tamsiąją medžiagą – pateiks daugiau informacijos apie keistąjį radinį.

www.DELFI.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 49 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Robotas atkartoja Psy hito „Gangnam Style“ šokio judesius

2013 birželio mėn. 19 d. 19:20
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį gali išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, kuris išpopuliarino Pietų Korėjos dainininką Psy. Robotą „Hubo 2“ sukūrė grupė Pietų Korėjos mokslininkų iš Korėjos Progresyvaus mokslo ir technologijų instituto. Robotas yra 1,3 metro aukščio, sveria 45 kilogramus.

Mokslininkai pagal jūrų arkliuko uodegą ketina gaminti robotizuotas rankas

2013 birželio mėn. 19 d. 19:19
Jūrų arkliukai – vieni nuostabiausių jūrų gyvūnų, o mokslininkai dar ir ketina panaudoti jų ypatumus inžinerijoje. Kalifornijos San Diego universiteto tyrėjai, vadovaujami Joannos McKittrick, nori pagaminti pagal jūsų arkliukų uodegą ranką - robotą. Jų nuomone, jūrų arkliukų uodegų stiprumą ir lankstumą būtų galima pritaikyti medicinoje ir inžinerijoje naudojamoms rankoms robotams.

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (8)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (19)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (20)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.