Fizikai, tokie kaip profesorius Stephenas Hawkingas, teigiantys, kad Visatoje Dievo nėra, elgiasi kaip Talibanas, siekiantis užgniaužti diskusijos laisvę, teigia baronienė Greenfield, buvusi Karališkojo instituto direktorė.
Ledi Greenfield, kuri buvo Karališkojo instituto direktorė, o dabar yra Linkolno koledžo (Oksfordas) sinapsės farmakologijos profesorė, išreiškė kritiką pasipūtusiems mokslininkams, manantiems, kad turi atsakymus į visus klausimus.
Šiuos komentarus ji išsakė „BBC Radio 4“ programos „Today“ diskusijoje apie profesoriaus S. Hawkingo pažiūras.
Praėjusią savaitę S. Hawkingas sukėlė religingų žmonių pyktį pareiškęs, kad mokslas gali paaiškinti visatą, kurioje Kūrėjas nėra būtinas.
Naujausioje knygoje „Didysis planas“ (angl. „Grand Design“) jis rašo: „Kadangi egzistuoja gravitacijos dėsnis, visata gali susikurti pati iš nieko. Spontaniškas susikūrimas yra priežastis, kodėl kažkas yra vietoj nieko, kodėl visata egzistuoja, kodėl mes egzistuojame.“
Jis taip pat užsipuolė filosofus už tai, kad jie neatsižvelgia į naujausius fizikos ir biologijos atradimus, todėl jų diskusijos vis dažniau atrodo pasenusios ir nebeaktualios.
Ledi Greenfield pasakė: „Mokslui dažnai būdingas pasipūtimas ir pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Michaelas Faraday, vienas iš didžiausių mokslininkų, yra pasakęs: „Nieko nėra labiau gąsdinančio, nei savo teisumu neabejojantis žmogus.“
„Mokslas neturėtų prarasti smalsumo ir plačių pažiūrų, tačiau turėtų atsisakyti pasitenkinimo ir arogancijos, kai užsipuolami žmonės, kurie didžiąsias problemas ir klausimus siekia išspręsti naudodami kitas strategijas.“
Į klausimą, ar ji jaučiasi nejaukiai, kai mokslininkai svarsto Dievo klausimą, ji atsakė: „Taip, man nejauku. Žinoma, jie gali komentuoti ką tik nori ir kaip nori, tačiau kai jie tarsi Talibanas tvirtina, kad turi atsakymus į visus klausimus, aš išties jaučiuosi nejaukiai. Nemanau, kad tai tarnauja mokslo labui.“
Ji taip pat sukritikavo profesoriaus S. Hawkingo komentarus apie filosofiją, pareiškusi: „Mokslininkų pareiga – jei jie nori, kad jų darbą vertintų ne tik kiti mokslininkai, jei jie nori, kad jų darbai būtų svarbūs platesniame socialiniame ir moraliniame kontekste – paaiškinti savo idėjas žodžiais, kuriuos galėtų suprasti paprastas žmogus. Didžiausias pavojus – pernelyg plačiai apibendrinti ir kalbėti apie visą akademinį pasaulį.“
Vėliau ji pareiškė, kad palyginimas su Talibanu nebuvo asmeninio pobūdžio ir pridūrė, kad ji labai žavisi „Stephenu Hawkingu“.
