Marso sąlygas modeliavę Australijos mokslininkai aiškinosi, kokia raudonosios planetos dalis yra tinkama apgyvendinimui. Pirmadienį jie paskelbė, kad šioje planetoje „dideli plotai“ galėtų būti tinkami Žemės gyvybei, rašo telegraph.co.uk.
Australijos nacionalinio universiteto mokslininkų grupė, vadovaujama Charley'io Lineweaverio, lygino Žemės bei Marso temperatūrų ir slėgių modelius, o pagal tai vertino kokia tolimos planetos dalis yra tinkama gyventi panašiems į žemietiškus organizmus.
Gyvybė egzistuoja tik viename procente Žemės tūrio – nuo viršutinių atmosferos sluoksnių iki branduolio. Tuo tarpu atlikus pirmą tokio tipo modeliavimą nustatyta, kad apgyvendinti galima tris procentus Marso – didžioji dalis gyvenamosios vietos yra po planetos paviršiumi.
„Štai ką mes bandėme padaryti: surinkti visą informaciją, kurią turime, ją išanalizuoti ir pasakyti: ar bendros Marso sąlygos yra suderinamos su gyvybe. Trumpas atsakymas yra taip. Marse yra dideli regionai, kurie yra suderinami su Žemės gyvybe“, - sakė astrobiologas.
Ankstesniais tyrimais buvo tyrinėjami „gabaliukai“ planetos – tiriamos tam tikro Marso vietos ir jose ieškoma gyvybės požymių. Tuo tarpu C. Linweaverio tyrumas buvo „išsami kompiliacija“ duomenų apie visą planetą. Šie duomenys buvo renkami kelis dešimtmečius.
Marso paviršiuose yra aptikta vandens ledo, o Australijos mokslininkai savo tyrimo metu aiškinosi kokioje planetos dalyje galėtų būti vandens, kuris „galėtų būti apgyvendintas Žemės standartais, Žemės mikrobų“.
Marso mažo slėgio aplinka reiškia, kad paviršiuje vanduo negali egzistuoti skystu pavidalu ir išgaruoja, tačiau, pasak C. Linweaverio, po paviršiumi, kur gruntas sudaro reikalingą papildomą slėgį, sąlygos būtų tinkamos.
Tam tikrame gylyje, dėl Marso branduolio skleidžiamo karščio, būtų ir pakankamai šilta, kad bakterijos bei kiti mikroorganizmai klestėtų.
Vidutinė Marso paviršiaus temperatūra yra -63 ºC.
C. Linweaveris nurodė, kad jų tyrimas yra „kol kas geriausia publikuota prognozė apie Marso apgyvendinamumą Žemės mikrobais“, jis yra reikšmingas žinant, kad žmonija išsivystė iš mikrobinės gyvybės.
„Prognozė nėra svarbi jeigu norite išsiaiškinti kokie yra fizikos dėsniai ir jeigu norite pasikalbėti su nežemiškomis protingomis būtybėmis, kurios padėtų statyti kosminius laivus. Bet ji yra svarbi jeigu jus domina gyvybės kilmė ir jos tikimybė įsitvirtinti kitose planetose“, - mano mokslininkas.
Mokslinis darbas pirmadienį publikuotas recenzuojamame žurnale „Astrobiology“.
