Didžiausiame iki šiol visatos žemėlapyje – 1 mln. galaktikų

 (51)
Galaktikos
© NASA nuotr.

Didžiausias iki šiol didelių galaktikų ir ryškių juodųjų skylių 3D žemėlapis gali tapti tramplinu bandant įminti didžiausias astronomijos mįsles, teigia jo kūrėjai.

Žemėlapyje, naudojant naujausius duomenis, nurodoma daugiau kaip milijono galaktikų, pasklidusių 70 mlrd. kubinių šviesmečių (šviesmetis – atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus. Jis lygus maždaug 10 trilijonų kilometrų) erdvėje, buvimo vieta.

Anot Davido Schlegelio iš Lawrence`o Berkeley nacionalinės laboratorijos Kalifornijoje, toks atlasas galėtų padėti mokslininkams prisikasti iki gluminančių mįslių, tokių kaip nematoma, nepaliečiama tamsioji medžiaga ir tamsioji energija, esmės.

„Tamsioji energija ir tamsioji medžiaga yra dvi didžiausios mūsų laikų paslaptys. Tikimės, kad mūsų naujasis visatos žemėlapis kam nors padės jas įminti“, – teigė jis.

Nauji duomenys gauti vykdant Sloano skaitmeninę dangaus apžvalgą „Sloan Digital Sky Survey III“ (SDSS-III). Į juos įtraukti ir matavimai iš tebevykstančios SDSS-III Barionų virpesių spektroskopinės apžvalgos (angl. Baryon Oscillation Spectroscopic Survey – BOSS). Jos metu skaičiuojami atstumai iki galaktikų, esančių net už 6 mlrd. šviesmečių, ir didžiulių juodųjų skylių, kurias nuo Žemės skirai iki 12 mlrd. šviesmečių.

SDSS-III projektas viešai paskelbė daugybę surinktų duomenų, taip pat ir žemėlapį, kad juos savo tyrimuose galėtų naudoti viso pasaulio astronomai, praneša SPACE.com.

„Mūsų tikslas – sukurti katalogą, kuris bus naudojamas dar ilgai po to, kai baigsime savo darbą“, – teigė Michaelas Blantonas iš Niujorko universiteto, vadovavęs komandai, rengusiai duomenis viešinimui.

Tarp paviešintų duomenų – 200 mln. galaktikų nuotraukos ir 1,35 mln. galaktikų spektrai (matavimai, kur objekto šviesa padalinama į ją sudarančių bangų ilgius).

„Norime sužymėti didžiausią visatos kiekį, o žemėlapį panaudoti bandant suprasti, kaip visatos plėtimasis spartėja“, – teigė Danielis Eisensteinas iš Harvardo-Smithsonijaus astrofizikos centro, SDSS-III direktorius.

Mokslininkai mano, kad visata vis sparčiau ir sparčiau plečiasi dėl kosmose paplitusios tamsiosios energijos.

www.lrt.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 51 komentaras
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Robotas atkartoja Psy hito „Gangnam Style“ šokio judesius

2013 birželio mėn. 19 d. 19:20
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį gali išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, kuris išpopuliarino Pietų Korėjos dainininką Psy. Robotą „Hubo 2“ sukūrė grupė Pietų Korėjos mokslininkų iš Korėjos Progresyvaus mokslo ir technologijų instituto. Robotas yra 1,3 metro aukščio, sveria 45 kilogramus.

Mokslininkai pagal jūrų arkliuko uodegą ketina gaminti robotizuotas rankas

2013 birželio mėn. 19 d. 19:19
Jūrų arkliukai – vieni nuostabiausių jūrų gyvūnų, o mokslininkai dar ir ketina panaudoti jų ypatumus inžinerijoje. Kalifornijos San Diego universiteto tyrėjai, vadovaujami Joannos McKittrick, nori pagaminti pagal jūsų arkliukų uodegą ranką - robotą. Jų nuomone, jūrų arkliukų uodegų stiprumą ir lankstumą būtų galima pritaikyti medicinoje ir inžinerijoje naudojamoms rankoms robotams.

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (6)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (13)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (17)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.