Astronomai aptiko didžiulį galaktikų telkinį, darantį tai, apie ką iki šiol kalbėta tik teoriškai – kuriantį naujas žvaigždes.
Dauguma galaktikų spiečių – didžiausių darinių visatoje – yra „raudoni ir mirę“, nes jie jau seniai sukūrė visas žvaigždes, kurias galėjo.
Tačiau, kaip teigia teorija, spiečių formavimasis turėtų apimti ir vėsimo fazę, kuomet stebima naujų žvaigždžių skleidžiama mėlyna šviesa.
Tyrėjai teigia aptikę įrodymų, jog didžiulis Fenikso spiečius per metus sukuria 740 žvaigždžių. Spiečius, esantis už 7 mlrd. šviesmečių, formaliai vadinamas SPT-CLJ2344-4243, tačiau tyrėjai jį pervadino žvaigždyno, esančio jame, vardu.
Jo masė prilygsta maždaug 2,5 milijonų milijardų Saulių, praneša BBC.
Nors astronomai vis dažniau aptinka šiuos didžiulius galaktikų konglomeratus (ne vienas jų tapo kosminio teleskopo „Planck“ grobiu), vis dar daug nežinoma apie tai, kaip jie susiformuoja ir kas vyksta jų viduje.
Kaip planetos susiformuoja galiausiai susiliejus medžiagai, kuri lieka susidarius žvaigždei, taip ir galaktikų telkiniai, manoma, susiformuoja per milžiniškus galaktinius susiliejimus. Šį reiškinį astronomai sugebėjo užfiksuoti nekartą.
Teorija numato, kad spiečiaus branduolyje yra ne tik centrinė juodoji skylė, bet ir daug dujų, kurias paskleidė netoliese esančios galaktikos ir supernovos, kurios galiausiai turėtų atvėsti ir iš naujo pradėti žvaigždžių susidarymo procesą.
Tačiau astronomams kol kas pavyko pamatyti tik raudonus, negyvus spiečių branduolio regionus.
Tačiau Pietų ašigalio teleskopas Antarktidoje bei tolimesni kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ stebėjimai padėjo aptikti vieną ryškų spiečių.
Masačusetso technologijų instituto (MIT) tyrėjų vadovaujama tarptautinė komanda iš viso naudojo 10 skirtingų visame pasaulyje esančių teleskopų, kurie ieškojo skirtingos spalvos šviesos, bandydama apibūdinti mokslininkus nustebinusį Fenikso spiečių.
Fenikso spiečius skleidė ypač ryškias emisijas ultravioletinėje spektro skalėje. Tai atitiktų šimtus jaunų žvaigždžių ir leistų manyti, kad kasmet ten jų gimsta 740.
„Tai ne tik ryškiausius rentgeno spindulius skleidžiantis spiečius visatoje, bet ši masyviausia galaktika žvaigždes kuria lygių neturinčiais tempais“, – teigė Michaelas McDonaldas iš MIT.
Šis radinys pateikia daugiau žinių apie supermasyvių juodųjų skylių, esančių didžiųjų galaktikų centre, ir didžiulių ruošų dujų, kurios jas supa, sąveiką.
Šios juodosios skylės yra tam tikrų virvės traukimo varžybų šaltinis – jų gravitacija traukia medžiagą link jų, tačiau jos taip pat išskiria didžiulius kiekius energijos srautais, kurie įkaitina dujas ir išlaiko jas nuošaliai.
Tyrėjai mano, kad Fenikso spiečiaus centrinės galaktikos juodoji skylė šiuo metu, kai ją stebime, daug energijos nebeišskiria.
Komentuodamas šias centrinės juodosios skylės ir supančios medžiagos „imtynes“ astronomas Martinas Reesas iš Kembridžo universiteto teigė: „Ji nesugeba sulaikyti į ją patenkančios medžiagos, ši medžiaga krenta į ją ir formuoja žvaigždes. Tai labai ekstremalus reiškinys, dėl to ši sistema tokia ypatinga. Tai stulbinantis žingsnis bandant susidaryti pilną šių imtynių vaizdą.“
