Norvegų sagos leidžia manyti, kad vikingai Amerikas atrado keliais amžiais anksčiau nei K. Kolumbas, o naujausi duomenys paremia hipotezę, kad jie su savimi į Šiaurės Europą galėjo parsigabenti ir Amerikos indėnų.
Tyrimai rodo, kad moteris iš Šiaurės Amerikos žemyno greičiausiai į Islandiją atvyko apie 1000 m. po Kristaus, o jos genų pėdsakai aptinkami maždaug 80 šių dienų islandų.
Tyrėjai nustatė, kad genus galima atsekti iki bendrų protėvių, apie 1710 metais gyvenusių Islandijos pietuose, o tai paneigia ankstesnes teorijas, kad jie galėjo atvykti per Aziją.
„Kadangi sala nuo X amžiaus buvo praktiškai izoliuota, labiausiai tikėtina hipotezė, kad šie genai sutampa su moters iš Amerikos, kurią vikingai iš ten atgabeno apie 1000 metus“, – kalbėjo Carles Lalueza-Fox iš Pompeu Fabra universiteto Ispanijoje.
Manoma, kad vikingų gyvenvietė L`Anse aux Meadows rytiniame Kanados regione siekia XI amžių.
Mokslininkai teigia siekiantys nustatyti, kada amerikiečių genai pirmą kartą atgabenti į Islandiją ir sieks juos susieti su palaidojimais Amerikoje.
Genetinio tyrimo rezultatus ketinama paskelbti leidinyje „American Journal of Physical Anthropology“.
