Po aštuonių su puse mėnesių kelionės marsaeigis „Curiosity“ nusileido į Marsą ir jau atsiuntė pirmą spalvotą nuotrauką iš raudonosios planetos – Geilo kraterio peizažą, informuoja spaceindustrynews.com. Nuotrauka atkeliavo 78 341 212 kilometrų atstumą iki Žemės.
NASA pranešime rašoma: „Šis vaizdas užfiksuotas NASA marsaeigio aparatu „Mars Hand Lens Imager“ (MAHLI) pirmą popietę po nusileidimo.“ Marsaeigio komanda vadina šią dieną Sol 1, tai pirmoji operacijos diena – rugpjūčio 6-oji.
Aparatas MAHLI pritvirtintas prie robotizuotos rankos, kuri nuo marsaeigio stogo pakreipta 30 laipsnių kampu, priekinėje kairiojoje marsaeigio pusėje.
Vaizdas nuotraukoje neryškus. Taip yra todėl, kad fotografuota per nuimamą apsauginį dangtelį nuo dulkių, kuris veikiausiai pasidengė dulkėmis. Nuėmus dangtelį vaizdas bus ryškesnis.
Ši nuotrauka įrodė, jog vienas iš svarbiausių marsaeigio prietaisų - prie manipuliatoriaus pritvirtintas didelės raiškos fotoaparatas MAHLI (Mars Hand Lens Imager) - veikia nepriekaištingai.
Fotoaparatas, kuriuo galima daryti smarkiai padidintas uolienų ir kitų objektų nuotraukas arba fotografuoti aplinkinius gamtovaizdžius, šiuo metu tebėra pritvirtintas prieš marsaeigio stogo. Kai kamera bus visiškai parengta naudojimui, mokslininkai galės fotografuoti smulkius objektus itin didele raiška - atvaizdo vieno pikselio kraštinės ilgis atitinka 13,9 mikrono. Tai kelis kartus mažiau nei žmogaus plauko storis.
"Jis veikia. Nuostabu. Negaliu sulaukti, kada jį atidarysime ir pažiūrėsime, ką dar galime pamatyti", - "Curiosity" projekto mokslininkas Kenas Edgettas (Kenas Edžetas) antradienį sakė žurnalistams.
Naujausios nuotraukos buvo atsiųstos marsaeigiui išbuvus pirmąją parą Raudonojoje planetoje.
Vienas orbitoje skriejantis palydovas taip pat nufotografavo objektus, nukritusius ant Raudonosios planetos paviršiaus per rizikingą marsaeigio nusileidimo manevrą, antradienį pranešė mokslininkai.
Sekmadienio vakarą "Curiosity" įskriejo į retą Marso atmosferą ir buvo nutupdytas ant planetos paviršiaus, atlikus manevrą, kurį NASA vadina vienu iš sudėtingiausių ir sunkiausiai įvykdomų per kosminių zondų istoriją.
Šis 2,5 mlrd. projektas yra pirmoji NASA astrobiologijos tyrimų misija nuo Marso zondų "Viking"' skrydžių praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje. Sėkmingas marsaeigio nusileidimas tapo labai svarbiu pasiekimu JAV kosminei agentūrai, priverstai koreguoti savo strategiją dėl mažinamo mokslo tyrimų biudžeto, taip pat neseniai užbaigusiai 30 metų vykdytą daugkartinio naudojimo erdvėlaivių skrydžių programą.
Marsaeigio "Curiosity", kuris laikomas pirmąja visiškai sukomplektuota mobilia laboratorija, kada nors pasiųsta į kitą dangaus kūną, pagrindinė užduotis bus ieškoti įrodymų, ar labiausiai į Žemę panašioje planetoje, egzistuoja arba kada nors egzistavo svarbiausios sąlygos, reikalingos mikroorganizmų evoliucijai.
Tačiau Kalifornijoje įsikūrusi Reaktyvinio judėjimo laboratorija (Jet Propulsion Laboratory, JPL) planuoja per kelias ateinančias savaites pirmiausiai nuodugniai patikrinti marsaeigio sistemas ir atlikti bandomąsias operacijas, prieš pradedant konkrečius mokslinius tyrimus.
Programos vadovai nori įsitikinti, kad nedidelio automobilio dydžio robotas ir jo trapūs prietaisai sėkmingai atlaikė sudėtingą nusileidimo manevrą, užbaigusį "Curiosity" 566 mln. kilometrų kelionę.
Antradienį taip pat buvo paskelbta orbitoje aplink Marsą skriejančio palydovo padaryta nuotrauka, praminta "nusikaltimo vietos" atvaizdu. Joje matoma Geilo kraterio teritorija, kurioje matomos paviršiuje pažirusios nusileidimo modulio dalys - tarp jų nuo karščio saugantis skydas, atsiskyręs nuo modulio leidžiantis ir nukritęs už maždaug 1 200 metrų nuo "Curiosity".
"Tai tarsi nusikaltimo vietos nuotrauka", - sakė NASA mokslininkė Sarah Milkovich, vadovaujanti tyrimams Marso orbitiniame modulyje įtaisyta vaizdo kamera HiRISE.
"Tikėkime, kad būsimose nuotraukose sugebėsime gauti dar geresnių, išsamesnių detalių", - pažymėjo ji, pridūrusi, kad tamsūs plotai nuotraukoje rodo vietas, kur per nusileidimą buvo išjudintos paviršiaus dulkės.
Nusileidimo kapsulės gaubtas su parašiutu nusileido už maždaug 615 metrų nuo "Curiosity". Paskutinė sudėtingos nusileidimo sistemos dalis - raketinių variklių varomas "skraidantis kranas" - sudužo už 650 metrų nuo marsaeigio, atsiskyręs po to, kai lynais jį švelniai nuleido ant paviršiaus.
Mokslininkai tikisi, kad po kelių savaičių "Curiosity" pradės važinėti po Marsą, o po poros mėnesių marsaeigis turėtų pasiekti kraterio centre stūksantį 5 kilometrų aukščio kalną - pagrindinę dvejus metus truksiančių mokslinių tyrimų vietą.
Mokslininkai mano, kad vadinamasis Eolidės kalnas (Aeolis Mons), taip pat žinomas kaip Šarpo kalnas (Mount Sharp), turbūt yra susiformavęs iš nuosėdinių uolienų, kurios anksčiau tikriausiai dengė visą kraterio įdubą. Šių uolienų tyrimai gali būti labai svarbūs, aiškinantis Marso geologinę istoriją.
