Kinija ketvirtadienį žengė pirmąjį žingsnį savo pirmosios kosminės stoties link - Nacionalinės dienos išvakarėse ji sėkmingai iškėlė į orbitą eksperimentinį modulį.
Modulį "Tiangong 1", kurio pavadinimas reiškia "Dangaus rūmai", nešanti raketa "Long March 2F" startavo kaip planuota po 21 val. 15 min. vietos (16 val. 15 min. Lietuvos) laiku iš kosmodromo Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose. Raketa buvo paleista artėjant Kinijos nacionalinei dienai, kuri minima spalio 1-ąją.
Nepilotuojamas 8,5 tonos sveriantis modulis bus naudojamas atliekant įvairių kosminių manevrų bandymus, Pekinui ruošiantis iki 2020 metų pasistatyti pirmąją orbitinę stotį.
Kinijos premjeras Wen Jiabao stebėjo raketos startą kosmodrome, o šalies prezidentas Hu Jintao - Pekine esančiame kosminių skrydžių valdymo centre, nurodė valstybinė naujienų agentūra "Xinhua".
Praėjus dešimčiai minučių po starto "Tiangong 1" sėkmingai atsiskyrė nuo raketos nešėjos apie 200 kilometrų aukštyje, o vėliau išskleidė du saulės baterijų "sparnus", rašoma "Xinhua" pranešime.
Kinija savo ambicingą kosminę programą laiko lyderystės pasaulyje simboliu, o valstybiniai dienraščiai šį projektą aprašantiems straipsniams skyrė po kelis puslapius bei gyrė šalies pasiektą svarbią gairę.
Tuo tarpu JAV ekspertai, kuriuos citavo Kinijos žiniasklaida, modulio iškėlimą vertino santūriau.
"Tiangong 1" yra naujas žingsnis, Kinijai lėtai, tačiau stabiliai siekiant užsitikrinti pilotuojamų kosminių skrydžių pajėgumus", - George'o Washingtono universitete dirbantis kosminės politikos ekspertas Johnas Logsdonas sakė "Xinhua".
"Pats jis nėra didelis žingsnis į priekį, tačiau svarbus Kinijai demonstruojant (kosminių aparatų) suartėjimo ir susijungimo technologijas", - pridūrė jis.
"Tiangong 1" kuris kosmose turėtų veikti dvejus metus, vėliau šiais metais turėtų susijungti su nepilotuojamu kosminiu laivu "Shenzhou VIII". Kinijos inžinieriai kosminius aparatus orbitoje mėgins sujungti pirmąjį kartą.
Jeigu šis bandymas bus sėkmingas, prie modulio ateinančiais metais bus prijungti du kiti kosminiai laivai "Shenzhou IX" ir "Shenzhou X", kuriais abiem skris bent po vieną taikonautą.
Kosminių aparatų susijungimas - itin sudėtingas manevras, nes du aparatai, skriejantys ta pačia orbita aplink Žemę maždaug 28 tūkst. kilometrų per valandą greičiu turi lėtai priartėti vienas prie kito ir šio proceso metu nesusidurti ir nesudužti.
Kinija, kuri tik maždaug prieš 30 metų pradėjo vykdyti atvirumo politiką, stengiasi prisivyti kitas šalis, vystančias kosmines programas.
Pirmasis pilotuojamo Kinijos kosminio laivo skrydis įvyko 2003 metais, o planuojamas kosminių aparatų susijungimas atkartos tai, ką JAV ir Sovietų Sąjunga buvo pasiekusios praeito amžiaus 7-ame dešimtmetyje.
Kinija siekia iki 2020 metų pasistatyti orbitinę stotį, kurioje taikonautai galėtų gyventi po kelis mėnesius. Šis kosminis "namas" būtų panašus į šiuo metu eksploatuojamą Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir ankstesnę Sovietų Sąjungos orbitinę stotį "Mir".
