Kodėl vis dar būna plikų vyrų?

 (114)
  1/4 
Plinkantis vyras
© Shutterstock nuotr.

Kai kurios didžiausios gamtos paslaptys yra viešos ir neslepiamos. O ši dar ir į akis labai įžūliai krenta. Aptiksite ją bemaž kiekviename biure, universitete, restorane, viešoje susitikimų vietoje. Lietuvoje tos paslapties „nešiotojai“ yra bent kelios dešimtys tūkstančių vyrų, o visame pasaulyje jų yra šimtai milijonų.

Plikų vyrų galvų yra visur. O sudėtingiausias klausimas vyrams, kurie tokią galvą kasdien mato veidrodyje – kaip atsikratyti plikės? Plikė yra rimta medicininė problema, kurią spręsti reikia nedelsiant. Bent jau taip mano vyrai, kurių galvų plaukai nedengia. Iš amžių glūdumos mus pasiekia pasakojimai apie vyrus, kurių vargai siekiant atsiauginti karčius bemaž prilygsta vargams, patirtiems siekiant išsigydyti impotenciją. Tačiau iki šiol mūsų gebėjimui aptikti vaistą nuo plikumo labai trukdė gana ribotas suvokimas dėl ko vyrai apskritai nuplinka. O štai nuo šiol, panašu, padėtis gali labai stipriai pasikeisti, nes ne viena pasaulio mokslinė laboratorija ėmėsi sunkaus darbo nušviesti plikę ir jos atsiradimo priežastis, rašo newscientist.com.

Ir nors mūsų supratimas apie nuplikimo priežastį gerėja, pats plikumas kaip reiškinys yra nemažėjanti paslaptis. Jei jau plaukai ant mūsų galvos atlieka tam tikrą funkciją – apsaugo nuo saulės, šiek tiek prilaiko šilumą ir galbūt padidina fizinį patrauklumą – vadinasi, plaukų netekę vyrai patenka į evoliuciniu požiūriu nepalankią zoną. Tai tuomet dėl ko genai, siejami su vyrų plikumu, sėkmingai perduodami vėlesnėms kartoms, o ne pamažu nyksta? Kitaip tariant, dėl ko plikiai neišnyko? Evoliucinės biologijos specialistams tai yra labai įdomus klausimas.

  1/4 
www.DELFI.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 114 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (1)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (4)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (17)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.

Europa visiems laikams atsisveikino su „Herschel“ teleskopu (15)

2013 birželio mėn. 18 d. 15:15
"Herschel" teleskopas Rosette ūko fone
ESA nuotr.
Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel“.

Mokslininkai: Europa susidurs su Amerika, Atlanto vandenynas išnyks (79)

2013 birželio mėn. 18 d. 14:48
Ties Portugalijos pakrante mokslininkai pastebėjo formuojantis naują subdukcijos zoną ir nusprendė, jog tai reiškia, kad prasideda naujas geologinis ciklas, kurio metu Atlanto vandenynas trauksis, o žemyninė Europa artinsis prie Amerikos.