Prieš 5 tūkst. metų gyvenę jamnajai laikomi pirmaisiais pasaulyje klajokliais, auginusiais gyvulius. Atradę būdą, kaip išgyventi nesvetingose Eurazijos stepėse, klajodami kartu su savo bandomis ir sekdami paskui metų laikus, jie plėtėsi į rytus bei vakarus, beveik nepalikdami jokių fizinių savo pėdsakų, išskyrus ilgas pilkapių, arba kurganų, eiles. Nepaisant to, jie ir jų palikuonys vėliau genetiškai, kultūriškai ir lingvistiškai transformavo Europą ir didžiąją dalį Azijos. Mokslininkai mano, kad tarp daugybės naujovių, kurias įnešė šie stepių migrantai, yra indoeuropiečių kalbos, kurios šiandien dominuoja Europoje ir kuriomis kalba beveik pusė žmonijos.
Tarp radinių, kuriuos 1952 metais Mychailivkos gyvenvietėje aptiko archeologai, buvo vienas žmogaus dantis. Tuo metu su juo nelabai ką buvo galima nuveikti. Tačiau per pastaruosius 20 metų atsiradę įrankiai, padedantys išgauti ir analizuoti senovinę DNR, mokslininkams pagaliau leido perskaityti šiame dantyje ir šimtuose kitų Jamnajos klajoklių palaikų tūnojusias paslaptis.