Mokslininkai: NASA pranešimai apie naują gyvybės formą – neteisingi

 (6)
GFAJ-1 A bakterijų atmaina
GFAJ-1 A bakterijų atmaina
© Reuters/Scanpix

Du nauji moksliniai darbai paneigė 2010 metais NASA finansuojamų mokslininkų prieštaringai vertinamą tyrimą, teigiantį, kad atrasta nauja bakterinė gyvybės forma, mintanti arsenu.

„Priešingai nei pirminis pranešimas, naujas tyrimas aiškiai rodo, kad bakterija GFAJ-1 negali fosforo pakeisti arsenu tam, kad išgyventų“, – teigiama prestižiniame amerikiečių mokslo žurnale „Science“.

Neseniai žurnalas paskelbė daug triukšmo sukėlusį pirmąjį 2010 metų gruodžio tyrimą, kuriam vadovavo Felisa Felisa Wolfe-Simon, tuomet buvusi NASA astrobiologijos programos mokslinės komandos nare, ir kuriame skelbiama, kad Kalifornijos ežere aptikta nauja gyvybės forma.

Tvirtinta, kad daug arseno turinčiame Mono ežere rasta bakterija verčia iš naujo apibrėžti gyvybės sudedamąsias dalis, mat ji išgyvena ir auga savo DNR ir ląstelių membranose fosforą pakeisdama arsenu.

Biologai mano, kad gyvybei būtini šeši elementai: anglis, vandenilis, azotas, deguonis, fosforas ir siera.

Arsenas panašus į fosforą, tačiau gyviems organizmams jis paprastai nuodingas.

Pirmojo tyrimo rezultatus dar reikėjo patvirtinti, kad jie būtų laikomi tikru atradimu, o dvi atskiros mokslininkų komandos nustatė, kad bakterijai išgyventi vis dėlto reikėjo šiek tiek fosfato, o visiškai jo pakeisti arsenu ir išlikti ji negalėjo.

NASA Kalifornijos Mono ežere, neįprastai druskingame vandens telkinyje, kuriame arseno ir mineralų lygis labai aukštas, atliko ne vieną tyrimą. Manoma, kad sąlygos šiame ežere atspindi tas, kuriomis Žemėje ir galbūt Marse evoliucionavo ankstyvoji gyvybė.

Nors F. Wolfe-Simon ir jos kolegos pripažino, kad jų tirtuose mėginiuose buvo labai žemas forfato lygis, jie padarė išvadą, kad tai užteršimo lygis, kuris neturi reikšmės sudarant galimybes GFAJ augti.

Du atskiri „Science“ žurnale paskelbti straipsniai dabar „atskleidžia, kad jos terpėje iš tiesų buvo pakankamas užteršimas fosfatu, kad būtų palaikomas GFAJ-1 augimas“, skelbia leidinys.

Vieną straipsnį parašė Marshallas Louiass Reavesas su kolegomis iš Prinstono universiteto, Rosemary Redfield iš Britų Kolumbijos universiteto ir Leonidas Kruglyakas iš Howardo Hugheso medicinos instituto.

Jie nustatė, kad bakterija iš tiesų savo DNR nepakeitė fosforo arsenu, tačiau „kartais pasisavindavo arseną į mažas molekules vietoje fosfato“.

Tyrimo bendraautorė, mikrobiologė iš kanados R. Redfield buvo viena pirmųjų, garsiai suabejojusi pirminio tyrimo rezultatais.

„Nežinau, ar tyrimo autoriai tiesiog yra prasti mokslininkai, ar jie tiesiog be skrupulų stumia NASA idėją „Kosmose yra gyvybė!“ – tinklaraštyje rašė R. Redfield, netrukus po to, kai tyrimo rezultatai buvo paskelbti.

Antrąjį darbą, paneigiantį rezultatus, parašė Tobiasas Erbas su kolegomis iš Mikrobiologijos unstituto Ciuriche. Jie nustatė, kad nors bakterija ir sugeba išgyventi daug arseno turinčioje aplinkoje, jai išgyventi ir augti fosforas vis tiek reikalingas.

Tad tai yra ne nauja gyvybės forma, kuri veši naudodama arseną, o „gerai prisitaikęs ekstremofilas, kuris gyvena daug arseno turinčioje aplinkoje“, tvirtina „Science“.

Ši bakterija „greičiausiai prisitaikiusi net esant atšiaurioms sąlygomis misti fosfatu, o tai padėtų paaiškinti, kodėl ji gali augti net jos ląstelėse esant arseno“, – teigiama žurnale.

„Mokslinis procesas natūraliai pats ištaiso klaidas, kai mokslininkai bando pakartoti paskelbtus rezultatus“, – priduriama jame.

F. Wolfe-Simon naujienų agentūrai AFP teigė, kad naujuose tyrimuose skelbiami duomenys „atitinka skelbus pirmame tyrime“. Mokslininkė su kolegomis artimiausiais mėnesiais žada paskelbti naujos informacijos.

„Moksle puikus dalykas yra tai, kad galėjimas atlikti kruopščius tyrimus su kontrole leidžia gauti vis tikslesnių žinių apie gyvybę ir visatą, kurios yra ypač naudingos“, – sakė ji.

www.lrt.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 6 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma?

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (4)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (17)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.

Europa visiems laikams atsisveikino su „Herschel“ teleskopu (15)

2013 birželio mėn. 18 d. 15:15
"Herschel" teleskopas Rosette ūko fone
ESA nuotr.
Liūdna, tačiau Žemės astronomai neteko dar vieno orbitinio teleskopo. Šįkart visam laikui išjungta kosminė observatorija „Herschel“.

Mokslininkai: Europa susidurs su Amerika, Atlanto vandenynas išnyks (79)

2013 birželio mėn. 18 d. 14:48
Ties Portugalijos pakrante mokslininkai pastebėjo formuojantis naują subdukcijos zoną ir nusprendė, jog tai reiškia, kad prasideda naujas geologinis ciklas, kurio metu Atlanto vandenynas trauksis, o žemyninė Europa artinsis prie Amerikos.