Mokslininkai aptiko naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paslaptingos liekanos, aptiktos senoviniame relikvijoriuje V a. pastatytame vienuolyne Sveti Ivan saloje Bulgarijoje priklauso Jonui Krikštytojui, rašo telegraph.co.uk.
Liekanos – maži kaukolės fragmentai, žandikaulio ir dilbio dalys bei dantis – buvo aptiktos senovinio vienuolyno griuvėsiuose Juodosios jūros saloje.
Prieš dvejus metus, kai buvo aptiktos liekanos, jos buvo vertinamos skeptiškai, bet Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) archeologai nusprendė atlikti datavimą pagal radioaktyvius anglies izotopus.
Ketvirtadienį mokslininkai paskelbė turį mokslinių įrodymų, kurie suteikia pagrindo teiginiui, jog kaulai priklauso Jonui Krikštytojui. Sekmadienį kanalas „National Geographic“ transliuos laidą, kurioje archeologai pasakos apie savo darbo rezultatus.
Įrodyta, kad dešiniosios rankos pirštakaulis iš tiesų egzistuoja nuo pirmojo mūsų eros amžiuje, kuomet, kaip manoma, gyveno Jonas Krikštytojas – iki nukirsdinimo karaliaus Erodo įsakymu.
Kopenhagos universiteto mokslininkai analizavo kaulų DNR ir nustatė, kad liekanos priklauso vienam vyrui, greičiausiai vyrui, kilusiam iš Vidurio Rytų regiono, kuriame tariamai yveno Jonas Krikštytojas.
Nors šie duomenys neleidžia griežtai teigti, kad tai iš tiesų Biblijoje aprašyto žmogaus liekanos, jie ir nepaneigia teorijos, kurią iškėlė Bulgarijos archeologai, aptikę kaulus vienuolyno kasinėjimų metu.
Tariamų šio šventojo liekanų esama ne vienoje vietoje: Damasko Didžiojoje mečetėje esą saugojama visa Jono krikštytojo galva, įvairių jo kūno dalių tvirtina turį šventyklos Turkijoje, Graikijoje, Italijoje ir Egipte
Dešiniąją Jono Krikštytojo ranką, kuria, kaip manoma, Jordano upėje buvo pakrikštytas Jėzus, tvirtina turį kelios skirtingos bažnyčios, įskaitant serbų ortodoksų šventyklą Juodkalnijoje.
„Mus nustebino tai, kad radioaktyviųjų izotopų matavimai parodė tokį ankstyvą laiką. Įtarėme, kad kaulai bus naujesni, galbūt iš III-IV amžiaus. Pirštakaulio tyrimo rezultatas akivaizdžiai rodo, kad žmogus gyveno pirmojo mūsų eros amžiaus pradžioje. Tiesa, kol kad negalime tiksliai pasakyti, kad tas žmogus buvo Jonas Krikštytojas – tikriausiai niekada to ir negalėsime pasakyti“, - sakė tyrimo vadovas iš Oksfordo prof. Tomas Highamas.
Kopenhagos universiteto mokslininkas dr. Hannesas Schroederis pridūrė: „Be abejo, tai neįrodo, kad liekanos yra Jono krikštytojo, bet ir nepaneigia teorijos“.
Bulgarijos archeologai mažą dėžutę su liekanomis rado sukietėjusiuose vulkaniniuose pelenuose netoli sarkofago.
Ant dėžutės buvo užrašai senovės graikų kalba, kuriuose užsimenama apie Joną Krikštytoją ir nurodyta data – birželio 24 d. - kuomet minimas jo gimtadienis.
Kito Oksfordo universiteto mokslininko Christopherio Ramsey atliktas istorinių dokumentų tyrimas perša mintį, kad vienuolynas Sveti Ivan saloje Jono krikštytojo relikvijas galėjo gauti V-VI amžiuose.
Šv. Jonas, kurį labai garbina Rytų ortodoksų bažnyčia, pranašavo Jėzaus atėjimą, už ką buvo nukirsdintas karaliaus Erodo įsakymu.
