Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta pranešimai apie didelės sąskaitas už šildymą ir dėl to pasipiktinusius gyventojus. Pagrindinis „kaltininkas“ yra vis labiau brangstantys energetiniai ištekliai, kurių populiariausias yra gamtinės dujos. Gaila, tačiau Lietuva gamtinių dujų neturi, o jų kaina nuo 2009 metų padidėjo apie 2 kartus. Dujų kainos įtakoti mes beveik negalime, tačiau galime sutaupyti statant šiltesnius namus.
Šiluma iš mūsų namų keliauja įvairiais būdais ir mums nematant. Aplink langus esantys plyšiai, prasta sienų izoliacija, pasenę vamzdynai ir radiatoriai yra pagrindinės priežastys, kodėl mūsų namuose būna šalta, o sąskaitos už šildymą tik didėja. Dauguma mūsų gyvena senos statybos namuose su prasta šilumos izoliacija. Šiais laikais statytuose namuose šilumos izoliacija yra apie 5 kartus geresnė, lyginant su senos statybos namais.
Pastato šilumos praradimas moksliniais terminais kalbant vadinamas pastato šilumos nuostoliais. Šilumos nuostolių dydį lemia pastato atitvarų (lauko sienų, stogo, langų, grindų ant grunto) šilumės savybės, minėtų atitvarų plotas, temperatūrų skirtumas tarp atitvaros pusių bei trukmė. Visus parametrus sudauginus gautume šilumos kiekio vertę, kuri išreiškiama kilovatvalandėmis (kWh).
Pastato atitvarų šiluminės savybės – tai pagrindinis šilumos nuostolių veiksnys, kurį mes galime įtakoti. Apšiltinant atitvaras mažai šilumai laidžiomis medžiagomis, gauname šiltesnę atitvarą, kartu sumažindami šilumos nuostolius. Pagrindinis atitvarų šilumines savybes apibūdinantis veiksnys vadinamas šilumine varža. Kuo ji didesnė, tuo atitvara yra „šiltesnė“.
Kitas veiksnys - atitvarų plotas. Sumažinus atitvarų plotą, sumažinsime ir šilumos nuostolius, projektuodami nedidelio aukščio, paprastų geometrinių formų pastatus.
Temperatūrų skirtumas tarp priešingų atitvaros pusių – veiksnys, dėl kurio mūsų sąskaitos už šildymą įvairiais šildymo sezono mėnesiais skiriasi. Kuo šalčiau lauke, tuo didesni pastato šilumos nuostoliai ir sąskaitos už šildymą. Lauko oro temperatūrai nukritus žemiau mums priimtinos ribos (18-22°C), pastato patalpos pradeda vėsti ir tampa nekomfortiškos. Siekiant palaikyti komfortišką temperatūrą, būtina pastatą šildyti.
Galbūt jums įdomu, kodėl Lietuvoje šildymo sezonas pradedamas, kai trijų parų vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už 10°C? Taip yra todėl, kad be šilumos nuostolių pastate vyksta priešingas procesas - šilumos pritekėjimai. Žmonių išskiriama šiluma, saulės spinduliuotė, maisto gaminimas, elektros įrenginių veikimas - visa tai priskiriama šilumos pritekėjimams, kurie padengia dalį pastato šilumos nuostolių bei vėlina šildymo sezono pradžią.
Paskutinis veiksnys, lemiantis šilumos nuostolius, yra jų trukmė. Šildymo sezonas kiekvienais metais trunka nevienodai. Kuo jis ilgesnis, tuo daugiau šilumos prarandama. Trumpai apžvelgus esminius veiksnius įtakojančius pastato šilumos nuostolius, būtina užsiminti apie mažiau svarbius ir nepaminėtus veiksnius.
Šiluma prarandama dėl vėdinimo bei nepakankamo pastato sandarumo. Jei pastato patalpos yra vėdinamos, šiltas patalpų oras ištraukiamas ir išmetamas į lauką, o iš lauko patenka šaltas oras. Šalčio tilteliai – tai įvairūs konstrukciniai pastato atitvarų sujungimai, kurie paprastai būna laidesni šilumai nei pastato atitvaros. Šis veiksnys labai priklauso nuo pastato projektavimo bei statybos darbų kokybės.
Vertinant šiuolaikinius normų reikalavimus reikia pastebėti, kad šiluminiai reikalavimai pastatams yra gerokai griežtesni, lyginant su sovietiniais laikais statytų daugiabučių. Senų daugiabučių išorinių sienų šiluminė varža yra apie 1 (m2K)/W, dabartinių gyvenamųjų pastatų išorinių sienų šiluminė varža turi būti ne mažesnė už 5 (m2K)/W. Taip pat yra normuojamos maksimalios pastatų šilumos nuostolių vertės. Palyginus norminius reikalavimus galima drąsiai teigti, kad senųjų daugiabučių renovacija Lietuvoje yra neišvengiama.
Į paskaitą „Kur dingsta šiluma jūsų namuose?“ kviečiame rugsėjo 14 d. 10 val. KTU Statybos ir architektūros fakultete, 432 auditorijoje (Studentų g. 48).
