Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (CERN) kitą mėnesį žada paskelbti, ar dalelių greitintuve atlikti eksperimentai padėjo aptikti nesugaunamą „dieviškąją dalelę“.
Higgso bozonu vadinama dalelė yra standartinio fizikos modelio trūkstama teorinė grandis. Manoma, kad ji objektams suteikia masę, tačiau iki šiol mokslininkams nepavyko to aiškiai nustatyti.
Liepos 4-ąją Ženevoje vyksiančioje konferencijoje CERN žada „pateikti naujausią informaciją apie Higgso bozono paieškas“, kurias vykdo Didžiajame hadronų greitintuve (LHC).
Teorija teigia, kad masė kyla ne iš pačių dalelių, o iš bozono, kuris su kai kuriomis dalelėmis sąveikauja stipriai, o su kitomis – daug mažiau.
„Gruodį teigėme, kad duomenyse yra užuominų, kad ten kažkas gali būti, tačiau jos nebuvo pakankamai stiprios, kad galėtume sakyti, jog tai atradimas arba ne“, – naujienų agentūrai AFP teigė CERN atstovas Jamesas Gilliesas.
„Liepos 4-ąją galėsime pasakyti, kad arba šiais metais duomenyse vis dar nieko nėra, arba kad duomenyse vis dar yra užuominų, tačiau jos vis dar nepakankamai svarios, kad galėtume pranešti apie atradimą, arba kad tai galimas atradimas. Įmanomas bet kuris iš šių trijų variantų“, – teigė.
Seminaras vyks prieš svarbią fizikos konferenciją Melburne, Australijoje, kur bus pranešta apie pažangą ieškant Higgso bozono.
Didysis hadronų greitintuvas, kartais vadinamas didžiausiu pasaulyje įrenginiu – tai 27 kilometrų žiedo formos tunelis netoli Ženevos, Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje, įrengtas 175 metrų gylyje po žeme.
Tunelyje, priešingomis kryptimis, bet lygiagrečiai leidžiami du protonų srautai. Tuomet galingi magnetai juos išlenkia taip, kad kai kurie protonai keturiose didžiulėse laboratorijose susidurtų. Laboratorijose įrengti detektoriai registruoja po susidūrimų susidarančias subatomines liekanas.
Anot CERN greitintuvų ir technologijų direktoriaus Steve`o Myerso, duomenų rinkimas Melburno konferencijai baigtas pirmadienį.
„Labai nekantrauju pamatyti, ką duomenys atskleis“, – teigė jis.
Agentūros tyrimų ir duomenų apdorojimo direktorius Sergio Bertolucci pridūrė, kad dabar turima dvigubai daugiau duomenų nei prieš metus.
„To turėtų pakakti, kad pamatytume, ar tendencijos, kurias matėme 2011 metų duomenyse, vis dar yra, ar jos pranyko. Tai labai jaudinantis laikas“, – kalbėjo jis.
Tuomet ir jei naujoji dalelė bus atrasta, mokslininkams vis dar prireiks laiko įsitikinti, ar tai tikrai Higgso bozonas, ar kokia nors kita, dar nežinoma dalelė.
