Paslaptinga Paukščių Take aptikta banga leidžia manyti, kad mūsų galaktika vis dar gaudžia tarsi varpas po galaktinio susidūrimo, greičiausiai įvykusio bent prieš 100 mln. metų, teigia mokslininkai.
Astronomai aptiko, kad žvaigždės galaktikos vidurio plokštumos šiaurėje ir pietuose pasiskirstę nevienodai, o tai leidžia manyti, kad koks nors nesenas įvykis jas sujudino. Labiausiai tikėtinas paaiškinimas – maža galaktika arba nematomos juodosios medžiagos telkinys praskrodė pro Paukščių Taką, palikdamas atgarsius, kuriuos dabar matome, rašo SPACE.com.
„Mūsų Paukščio Tako dalis skamba tarsi varpas. Tačiau mes nesugebėjome identifikuoti objekto, kuris prakeliavo pro Paukščių Taką. Tai galėjo būti viena iš mažų palydovinių galaktikų, kurios juda aplink mūsų galaktikos centrą, arba nematoma struktūra, tokia kaip tamsiosios medžiagos halas“, – teigia Brianas Yanny iš „Fermi“ nacionalinės greitintuvo laboratorijos („Fermilab“) Ilinojuje, JAV.
Ši banga aptikta duomenyse, surinktuose vykdant Sloano dangaus apžvalgos (angl. Sloan Digital Sky Survey) programą, kurios metu stebėta beveik 300 tūkst. netolimų Paukščių Tako žvaigždžių.
„Radome įrodymų, kad mūsų Paukščių Takas susidūrė su maža galaktika ar masyviu tamsiosios medžiagos dariniu galbūt ne seniau nei prieš 100 mln. metų. Mes aiškiai stebime netikėtus skirtumus Paukščių Tako žvaigždžių pasiskirstyme aukščiau ir žemiau galaktikos vidurio plokštumoje, kurie primena vertikalią bangą. Nieko panašaus iki šiol nematėme“, – teigė Larry Widrowas, Karalienės universiteto Kanadoje profesorius.
Nustatyta, kad aplink Paukščių Taką skrieja maždaug 60 miniatiūrinių „nykštukinių galaktikų“. Teorija leidžia manyti, kad aplink galaktiką skrieja ir nematomi tamsiosios medžiagos palydovai, kuriuos galima aptikti tik iš gravitacinės traukos.
Tikėtina, kad vienas jų galėjo įsirėžti į Paukščių Taką, tačiau net ir dėl to mokslininkai nėra tikri.
„Perturbacija galėjo nebūti tik pavienis izoliuotas įvykis praeityje, ji galbūt net tęsiasi. Jos kilmę galbūt padės paaiškinti tolesni stebėjimai“, – teigė Susan Gardner iš Kentukio universiteto.
Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale „Astrophysical Journal Letters“.
