Paukščių tako sesuo Andromeda: kuo jos skiriasi?

 (5)
Andromedos ūkas
Andromedos ūkas
© National Pictures/Scanpix

Paukščių Takas ir jo kaimynystėje įsikūrusi Andromedos galaktika yra nelyginant brolis ir sesuo – dvi didingos spiralinės galaktikos, dominuojančios vietiniame galaktikų spiečiuje. Tačiau tai ir yra praktiškai visi šių galaktikų panašumai.

„Jei į abi įsižiūrėtume atidžiau, pamatytume, jog abi galaktikos – gana skirtingos, - tvirtina Hercbergo astrofizikos instituto Viktorijoje (Kanada) mokslininkas Alanas McConnachie. – Andromeda iš visų vietos galaktikų išsiskiria labiausiai. Ji – ir šviesesnė, ir platesnė, ir žvaigždžių turi daugiau. Jos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė yra šimtus kartų masyvesnė už Paukščių Tako šerdį. Jei mūsų galaktika pasidabinusi maždaug 140 sferinių žvaigždžių spiečių, Andromedoje jų priskaičiuojama daugiau kaip 400.“

Gali iškilti klausimas – ar Andromeda yra išskirtinis galaktinės kaimynystės atvejis? Greičiau jau ne. 2007 m. François Hammeris su kolegomis iš Paryžiaus observatorijos (Prancūzija) atliko Andromedos, mūsų galaktikos ir gerokai labiau nutolusių galaktikų lyginamąjį tyrimą. Tyrėjai priėjo išvadą, jog Andromeda yra gana dažno tipo spiralinė galaktika, o štai mūsiškis Paukščių Takas – kažkoks keistuolis: blausesnis ir ramesnis už daugelį kitų. Blausesnių ir tykesnių už Paukščių Taką visatoje – vos keli procentai.

Taip gali būti dėl to, jog tipinės spiralinės galaktikos, kokia yra ir Andromeda, per visą jų egzistenciją daugybę sykių transformuoja susidūrimai su kitomis galaktikomis. Šie sukrečiantys įvykiai sumaišo galaktikos dujas – iš jų formuojasi naujos žvaigždės ir jų spiečiai. Nemaža dalis medžiagos nuskrieja ir Andromedos šerdies link – į centre tūnančią milžinišką juodąją skylę.

Jei visa tai paaiškina sesutės Andromedos skirtumus, tuomet Paukščių Takas, galima sakyti, iki šiol gyveno gana ramų gyvenimą. Išskyrus retas sąveikas su keletu kitų nykštukinių galaktikų (pvz., Šaulio nykštukė, su kuria Paukščių Takas iš lėto susilieja), didesnių galaktinių susidūrimų Paukščių Takas nėra patyręs jau gerus 10 mlrd. metų.

Neramesniu gyvenimo būdu pasižyminčios spiralinės galaktikos patiria daugiau supernovų sprogimų ir kitų negandų. Galbūt todėl Paukščių Taką galima laikyti itin tinkamu sudėtingoms gyvybės formoms. „Atsakymo į šį klausimą ieškosime dar ilgai, - pabrėžia A. McConnachie. – Tačiau ši prielaida – gana racionali.“

www.technologijos.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 5 komentarai
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Robotas atkartoja Psy hito „Gangnam Style“ šokio judesius

2013 birželio mėn. 19 d. 19:20
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį gali išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, kuris išpopuliarino Pietų Korėjos dainininką Psy. Robotą „Hubo 2“ sukūrė grupė Pietų Korėjos mokslininkų iš Korėjos Progresyvaus mokslo ir technologijų instituto. Robotas yra 1,3 metro aukščio, sveria 45 kilogramus.

Mokslininkai pagal jūrų arkliuko uodegą ketina gaminti robotizuotas rankas

2013 birželio mėn. 19 d. 19:19
Jūrų arkliukai – vieni nuostabiausių jūrų gyvūnų, o mokslininkai dar ir ketina panaudoti jų ypatumus inžinerijoje. Kalifornijos San Diego universiteto tyrėjai, vadovaujami Joannos McKittrick, nori pagaminti pagal jūsų arkliukų uodegą ranką - robotą. Jų nuomone, jūrų arkliukų uodegų stiprumą ir lankstumą būtų galima pritaikyti medicinoje ir inžinerijoje naudojamoms rankoms robotams.

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (6)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (13)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (17)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.