Astronomai šį reiškinį vadina perigėjaus pilnatimi. Perigėjus – tai mažiausias Mėnulio nuotolis iki žemės kiekvieno orbitos ciklo metu. Tiesa, perigėjaus ir pilnaties deriniu mėgautis galės tik kitoje Žemės rutulio pusėje, nei Lietuva, gyvenantys žmonės: Rytų Azijoje, Australijoje ir JAV vakarinėje pakrantėje, mat pats pilnaties vidurys bus sekmadienį, 14:32 Lietuvos laiku. Europiečiai „paguodos supermėnulį“ galės matyti naktį iš šeštadienio į sekmadienį ir iš sekmadienio į pirmadienį.
Prieš dvejus metus, kuomet perigėjaus pilnatis buvo 2011 metų kovo 19 dieną, „supermėnulio“ terminas smarkiai išpopuliarėjo. Praėjusiais metais, gegužės 6 dieną, jis vėl buvo labai dažnai girdimas. Nors pirmąkart šio žodžio apibrėžimas surašytas dar 1979 metais ir jį, kaip bebūtų keista, sugalvojo ne astronomas, o astrologas Richardas Nollie.
Pastaruoju metu „supermėnulio“ terminas naudojamas vis dažniau – pavyzdžiui, pagal R. Nollie apibrėžimą, supermėnuliu buvo galima vadinti ir praėjusio mėnesio pilnatį gegužės 24-25 naktimis. Bet Joninių pilnatis bus dar labiau „super“, nes pilnaties vidurio ir perigėjaus akimirkos laike viena nuo kitos bus nutolusios vos per 22 minutes.
Kaip dažnai perigėjus sutampa su pilnatimi? Maždaug kartą per 14 Mėnulio mėnesių, mat šis laikotarpis beveik tiksliai sutampa su 15 orbitos ciklų. Mėnulio mėnuo – laikotarpis tarp dviejų artimiausių pilnačių (vidutiniškai – 29,53059 parų). Orbitos ciklas yra 27,55455 paros. Taigi, paskaičiavus gauname, kad 14 Mėnulio mėnesių yra 413,428 parų, o 15 orbitos ciklų yra 413,318 parų.
