Plutono paviršiuje gali būti organinių molekulių

 (18)
Plutonas
Plutonas
© Reuters/Scanpix

Kosminis teleskopas „Hubble“ pastebėjo naujų įrodymų, kad lediniame Plutono paviršiuje gali būti sudėtingų organinių molekulių.

„Hubble“ atlikti stebėjimai atskleidė, kad kai kurios medžiagos Plutono paviršiuje sugeria daugiau ultravioletinės šviesos nei būtų galima tikėtis. Šios medžiagos gali būti organinės, galbūt kompleksiniai angliavandeniliai ar azoto turinčios molekulės, teigia tyrėjai.

Nykštukinės Plutono planetos paviršiuje, kaip žinoma, slypi metano, anglies monoksido ir azoto ledas. Ultravioletinę šviesą sugeriančios cheminės medžiagos galėjo susidaryti tuomet, kai su šiuo ledu sąveikavo saulės šviesa ar ypač greitos subatominės dalelės, vadinamos kosmine spinduliuote, mano mokslininkai.

„Tai jaudinantis atradimas, nes sudėtingi Plutono angliavandeniliai ir kitos molekulės, galbūt lemiančios ultravioletinės šviesos spektrines savybes, kurias pastebėjome „Hubble“, gali būti susijusios ir su Plutono rausva spalva“, – teigė tyrimui vadovavęs Alanas Sternas iš Southwesto tyrimų instituto Bolderyje.

Plutonas aplink Saulę skrieja tolimame ledinių kūnų žiede, vadinamame Koiperio juosta. Daugelis kitų Koiperio juostos objektų taip yra gana raudoni, o tyrėjai jau anksčiau spėjo, kad šią spalvą lemia organiniai junginiai, rašo SPACE.com.

A. Sternas su kolegomis taip pat aptiko, kad Plutono ultravioletinis spektras pakito lyginant su matavimais, kuriuos „Hubble“ atliko dešimtajame dešimtmetyje.

Šie skirtumai gali būti susiję su pokyčiais nykštukinės planetos paviršiuje. Tikėtina, kad staigus Plutono atmosferos slėgio padidėjimas galėjo lemti pokyčius paviršiuje, pridūrė mokslininkai.

Šie nauji „Hubble“ pastebėjimai suteikia dar daugiau žinių apie Plutoną. Po kelių metų šį tolimą, šaltą pasaulį aplankys pirmasis kosminis aparatas.

„Šis „Hubble“ padarytas atradimas primena mums apie dar labiau jaudinančius atradimus apie Plutono sudėtį ir paviršiaus evoliuciją, kai 2015 metais ten atkeliaus NASA kosminis aparatas „New Horizons“, – teigė A. Sternas.

2006 metų sausį paleistas zondas pradėjo 6,4 mlrd. kilometrų kelionę į Plutoną. Aparatas prie nykštukinės planetos labiausiai priartėti turėtų 2015 metų liepos 14 dieną. Tuomet „New Horizons“ bus vos už 12,5 tūkst. kilometrų nuo ledinio pasaulio.

www.lrt.lt
PARAŠYKITE SAVO KOMENTARĄ
Yra 18 komentarų
Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė

Mokslas

Robotas atkartoja Psy hito „Gangnam Style“ šokio judesius

2013 birželio mėn. 19 d. 19:20
Pietų Korėjo mokslininkai sukūrė robotą, kurį gali išmokyti atlikti šokių judesius. Jo repertuare ir raitelio judesius primenantis šokis pagal garsųjį hitą „Gangnam Style“, kuris išpopuliarino Pietų Korėjos dainininką Psy. Robotą „Hubo 2“ sukūrė grupė Pietų Korėjos mokslininkų iš Korėjos Progresyvaus mokslo ir technologijų instituto. Robotas yra 1,3 metro aukščio, sveria 45 kilogramus.

Mokslininkai pagal jūrų arkliuko uodegą ketina gaminti robotizuotas rankas

2013 birželio mėn. 19 d. 19:19
Jūrų arkliukai – vieni nuostabiausių jūrų gyvūnų, o mokslininkai dar ir ketina panaudoti jų ypatumus inžinerijoje. Kalifornijos San Diego universiteto tyrėjai, vadovaujami Joannos McKittrick, nori pagaminti pagal jūsų arkliukų uodegą ranką - robotą. Jų nuomone, jūrų arkliukų uodegų stiprumą ir lankstumą būtų galima pritaikyti medicinoje ir inžinerijoje naudojamoms rankoms robotams.

Bėgimas lavos paviršiumi: kaip tai įmanoma? (8)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:53
Bėgimas lavos paviršiumi
Stopkadras/Youtube.com
Viename „Youtube“ vaizdo siužete užfiksuota, kaip ant Etnos ugnikalnio Sicilijoje (Italija) vyriškis lyg niekur nieko ristele dar raudonuojančios lavos šlaitu užbėga ant uolos viršūnės. Šį epizodą išnagrinėję geologijos mokslų ekspertai pripažino, kad vaikščioti skysta lava vis dėlto yra įmanoma.

Mokslininkus glumina Veneroje mįslingai didėjantis vėjų greitis (19)

2013 birželio mėn. 19 d. 15:33
"Mariner" zondo nufotografuota Venera
NASA nuotr.
Aukštybiniai vėjai kaimyninėje Veneroje seniai žinomi kaip nestokojantys greičio – sieros rūgšties debesis aplink superįkaitusią planetą jie vaiko gerokai didesniais nei 300 km/val. greičiais. Tačiau 6 metus Venerą iš orbitos stebėjusio ESA zondo „Venus Express“ duomenys byloja, kad Veneros vėjai sparčiai greitėja. Kodėl? Mokslininkai nežino.

Pirmosios Marso kolonijos planuotojams patarinės ir lietuvis (20)

2013 birželio mėn. 19 d. 11:04
Verslininkas, mokslo ir technologijų entuziastas Vladas Lašas, Kauno technologijų universitete tyrinėjęs kompiuterių regos klausimus, tapo projekto „Mars One“ patarėjų komandos nariu – jis neseniai įtrauktas į oficialų projekto svetainėje pateikiamą patarėjų sąrašą.