Funkcionalusis maistas tai produktai, kurie be maistinės energijos teikia ir tam tikrą gydomąjį poveikį – mažina cholesterolio kiekį ir panašiai. Profesorius sutinka, kad tokiu būdu maistas susilieja su vaistas, o funkcionalusis maistas – tarpinis variantas tarp medikamentų ir įprasto maisto.
- Kaip manote, ar ateityje natūralus maistas užims vis svarbesnę vietą?
Aišku, natūralus maistas visada išliks, nes jis pagrįstas biologinėmis medžiagomis – gyvūnais ir augalais. Tačiau kai kurie biotechnologiniai procesai taip pat bus vis plačiau taikomi maisto gamyboje. Žinoma, didžiausias dėmesys bus kreipiamas į maisto saugą ir vartotojų poreikius. Be abejonės, vartotojų poreikiai bus lemiamas veiksnys, koks bus ateities maistas.
- Kokia „sintetinio“ maisto ateitis? Ar ateityje toks maistas taps vis labiau populiaresnis?
Kol kas pagaminti sintetinę mėsą yra daug brangiau, nei natūralią. Aišku, šie procesai tobulinami, jie pinga. Mėsa, kaip produktas, yra gana brangus dalykas, nes reikalingos kelios grandys, kol mėsa yra užauginama.
Tuo tarpu sintetinė mėsa pagaminama per vieną pakopą – ląstelės yra auginamos tam tikroje terpėje ir užauga. Tokią mėsą vadinti sintetine galime tik sąlyginai. Ji greičiau biosintetinė, nes jos gamyba pagrįsta biotechnologiniais procesais, ne vien tik cheminiais procesais.
Taip kad jei pavyks pagaminti tokią mėsą pigiau, ji bus tokia pat skani, kaip ir natūrali, saugi, tai galbūt ji ras savo nišą rinkoje.
- Kokia kryptimi žengia maisto technologijos?
Technologijų yra nemažai ir jų pritaikymas priklauso nuo tikslo. Yra naujų technologijų užtikrinant maisto saugą siekiant užtikrinti vertingąsias medžiagas maiste. Mes visi žinome, kad galima pasterizuoti maistą kaitinant. Tačiau kaitinant gali sumažėti kai kurių vitaminų, pasikeisti jų sudėtis ir t.t.
Labai dideliu slėgiu taip pat galima nekaitinant produkto sunaikinti mikroorganizmus. Tuo tarpu vertingosios medžiagos išlieka nepakitę. Kol kas procesas yra brangus, nėra labai plačiai taikomas pramoniniu mastu, bet tyrimai vyksta ir ateityje galbūt atpigs.
- Kas yra funkcionalusis maistas? Kokia jo ateitis?
Galima sakyti, kad funkcionalusis maistas turi ir praeitį ir dabartį. Japonai buvo pradininkai, kaip ir daugelio inovacijų – jie šiuos produktus pradėjo kurti 1990 metais. Dabar jie paplitę visame pasaulyje.
Yra produktai, kurie mažina cholesterolio kiekį. Yra įvairūs probiotiniai produktai, kurie sukurti pieno pagrindu ir turi vadinamųjų gerųjų bakterijų. Yra įrodyta, kad šie produktai duoda naudos.
Tai reglamentuoja labai griežtos taisyklės. Sveikatos žymenis suteikia Europos maisto saugos tarnyba. Kiek žinau, labai neseniai buvo išleistas sąrašas, kuriame patvirtinti 222 sveikatos žymenys. Tuo tarpu daugiau kaip 600 buvo atmesta.
Taip kad siekiant gauti žymenis reikia praeiti daug procedūrų ir tik tada, kuomet įsitikinama kad efektas yra, galima rašyti ant savo produkto, kad jis gali suteikti papildomą naudą sveikatai. Pagrindinis dalykas yra tas, kad be to, ką suteikia įprastas maistas, funkcionalusis maistas suteikia papildomą naudą sveikatai. Nors atrodyti jis turi kaip paprastas produktas.
- Kaip auga funkcionaliojo maisto rinka?
Skirtingose šalyse ji auga skirtingai. Europoje rinka kiekvienais metais paauga 8-10 procentų, JAV – apie 14 proc. Galima sakyti, kad pasaulio vidurkis yra apie 10 proc.
- Ar teisinga teigti, kad maistas susilieja su vaistais?
Tai funkcionalusis maistas ir yra tarpinis produktas, tarp maisto ir vaistų. Skirtumas tik tas, kad vaistai vartojami tik tam tikrais atvejais, kai jie reikalingi, o funkcionalųjį maistą mes galime vartoti kaip įprastą maistą ir gauti papildomą naudą.
- Jūsų teigimu, ateityje maistas bus pritaikytas kiekvienam žmogui individualiai. Kaip tai galėtų atrodyti realybėje?
Tarkime parduotuvėje būtų galima prisijungti prie duomenų bazės ir jums pasakyti, kad yra pasirinkimas maisto produktų, kuris, pagal jūsų genetinį kodą, jums tinka labiausiai. Būtų pateikiama informacija apie produktus, kurie konkrečiam žmogui netinka.
Gali būti kažkas panašaus į BAR kodą, kuris nuskaitomas parduotuvėje. Aišku, informacinės technologijos vystosi labai sparčiai ir užrašyti tuos dalykus ateityje bus paprasčiau. (...). Mūsų genetinė informacija vis labiau lems maisto sudėtį ir gamybą. Tarkim yra įrodyta, kad chromosoma 9p21 yra vienas iš reikšmingiausių genų, apsprendžiančių širdies susirgimus. Žmonės, kurie turi šį geną ir per dieną suvartoja dvi porcijas šviežių daržovių ar vaisių per dieną, širdies susirgimų rizika sumažėja. Labai aiškus ryšys tarp mitybos ir genetinės informacijos.
Taigi mityba vystosi personalizuotos mitybos kryptimi.
