Anksti antradienį iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane nesėkmingai bandyta paleisti didžiausią kosmonautikos istorijoje Europos ryšių palydovą "Astra-K1", kuris turėjo retransliuoti televizijos programas ir užtikrinti interneto ryšį, pranešė Rusijos kosmoso agentūros pareigūnai.
Rusijos raketai nešėjai "Proton-K", kuri iš kosmodromo pakilo 4 val. 4 min. (1 val. 4 min. Lietuvos laiku), nepavyko paleisti palydovo į numatytą orbitą 36 tūkst. km aukštyje. Oficialiai pripažinta, kad sutrikus raketos įsibėgėjimo bloko veiklai palydovas orbitos nepasiekė ir buvo prarastas.
"Kai turėjo įsijungti antroji raketos įsibėgėjimo bloko dalis, kad raketa galėtų iškelti kosmoso aparatą į numatytą orbitą, įvyko gedimas. Įsibėgėjimo bloko antroji dalis neįsijungė ir automatiškai išsijungė visi įsibėgėjimo bloko varikliai", - sakė Rusijos aviacijos ir kosmoso agentūros atstovas.
"Kosmoso aparatas atsiskyrė nuo raketos ir iš savo dabartinės orbitos iškryps lapkričio 28-30 dienomis", - pridūrė jis.
Atstovas konstatavo, kad "išvesti ryšių palydovą į numatytą orbitą nepavyko" ir kad "to priežastis - Rusijos raketos įsibėgėjimo bloko gedimas".
Avarijos priežastys aiškinamos.
"Astra-K1" buvo didžiausias civilinis ryšių palydovas pasaulyje, sveriantis daugiau kaip 5 tonas. Jis buvo skirtas retransliuoti radijo ir televizijos laidas, taip pat užtikrinti mobiliųjų telefonų ir interneto abonentų ryšį Vidurio ir Vakarų Europoje.
Rusijos ekspertai spėja, kad palydovas gali nukristi į Žemę. Tačiau kritimo vietą ir laiką labai sunku nustatyti, antradienį Maskvoje pareiškė raketinių dalinių spaudos tarnyba.
Rusijos sunkioji raketa "Proton-K" buvo keturių pakopų. Tokios raketos naudojamos iškelti palydovus į maždaug 36 tūkst. kilometrų aukščio geostacionarinę orbitą.
"Astra-1K" buvo pirmasis projektas, kurį "Alcatel" parengė kompanijai "SES Astra", priklausančiai Liuksemburge įsikūrusiam pasauliniam palydovų operatoriui "SES Global".
Palydovas, kurio 10 orientavimosi antenų gali išsiskleisti 37 m pločiu, yra 6,6 m aukščio. Dėl savo nepaprasto dydžio jis galėjo pakeisti tris orbitoje esančius palydovus "Astra" ir padėti retransliuoti dar keturiems palydovams.
Tai buvo 14-asis, paskutinis "Astra" serijos palydovas, be to, šeštasis, paleistas raketa "Proton", kuri priklausė bendrai JAV ir Rusijos bendrovei ILS.
