„Ponia Vida man pasirodė gana uždara, tačiau jautri ir geros širdies asmenybė, kitus žmones vertinanti pagal tai, kiek nuoširdžiai šie su ja bendrauja. Paaiškėjo, kad moteris daug žino apie mūsų projektą ir jį visapusiškai palaiko. Anot jos, mokslo laimėjimai Lietuvai labai svarbūs, o tautos pasididžiavimas pirmu palydovu padėtų spręsti protų nutekėjimo problemą. Moteriškė ne iš kelmo spirta, visais klausimais turi tvirtą nuomonę, todėl buvo malonu ir įdomu su ja pabendrauti“, – įspūdžiais dalinosi misijos „Lituanica SAT-1“ vadovas V. Buzas.
Didžiausią įspūdį misijos vadovams paliko ponios Vidos išsilavinimas. Paaiškėjo, kad moteris Kauno politechnikos institute yra baigusi elektroninių skaičiavimo mašinų technologijas, vėliau ilgą laiką gyveno ir dirbo Kaune, „Lietuvos telekomo“ bendrovėje. Tačiau miestas, kur žmonės nelabai nuoširdūs, jai buvęs svetimas – moteris svajojusi gyventi kaime, ką galiausiai ir padarė. Šiuo metu ji viena prižiūri 12 karvių ūkį ir rūpinasi kartu gyvenančia motina, rašoma pranešime spaudai.
Pabendravę su ponia Vida V. Buzas ir L. Mačiulis teigia nusprendę pieną, kurio taip ir nepavyko paragauti Lietuvoje viešėjusiam serui R. Bransonui, visuomenei pristatyti kaip oficialų misijos gėrimą. „Pieną gerti sveika. Mūsų komandos darbų grafikas yra tikrai įtemptas, todėl labai rimtai svarstome galimybę pasirašyti kontraktą su vienu iš Lietuvos ūkininkų ar pieno gamintojų dėl visos palydovo kūrėjų grupės aprūpinimo pieno produktais ir kosminio pieno įvedimą į rinką“, – teigia V. Buzas.
Prieš atsisveikindama, ponia Vida jauniesiems inžinieriams aprodė savo prižiūrimą ūkį ir pievą, kur ganosi karvė, kurios pieno paragauti taip norėjo oro balionu atskridęs seras R. Bransonas. Atsisveikindama su Vyteniu ir Laurynu ponia Vida palinkėjo pirmojo lietuviško palydovo kūrėjams ir visai „Lituanica-SAT-1“ komandai toliau atkakliai tęsti pradėtus darbus ir sėkmingai siekti ambicingų tikslų – paleisti pirmąjį lietuvišką palydovą į žemės orbitą.
„Lituanica SAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Balandžio pradžioje pradėtas vienas svarbiausių palydovo misijos etapų – prototipo integravimas. Projekte, kurio vertė siekia 1,3 mln. lt, šiuo metu dalyvauja 22 organizacijos ir įmonės.
Paleistas į žemės orbitą pirmasis palydovas šalies istorijoje „Lituanica SAT-1“ ilgiau nei 6 mėn. skries 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu. Palydovas atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis. Daugiau apie projektą galite sužinoti oficialioje svetainėje.
