Keisti įpročius turi visi
Vienas žinomiausių Lietuvos verslininkų nusiteikęs optimistiškai – Lietuvoje vis daugiau ir garsiau kalbama apie būtinybę ieškoti būdų, kaip mokslininkų darbo rezultatai gali būti pritaikyti verslo labui. Vadinasi, žengiame teisinga linkme, nors priekyje dar laukia ilgas kelias. „Vertindamas dabartinę situaciją galiu tik pasakyti, kad, švelniai tariant, reikia veikti kur kas aktyviau nei dabar. Ir proaktyviausiai šiuo atveju, be abejonės, turi elgtis verslininkai“, – pabrėžia R. Dargis.
Tai, kad kažkas turi būti pirmasis, kuris imasi iniciatyvos, dabar tiesiog akivaizdu – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. „Jau esu minėjęs ir kol kas nematau priežasčių, kodėl turėčiau atsisakyti tokios nuomonės: Lietuvoje mokslininkai ir verslininkai kalba iš skirtingų bokštų. Mokslininkai kol kas yra labiau susirūpinę savo tvirtovės apsaugojimu, įtvirtinimu ir gilinimusi ten, kur jau turi gerą įdirbį. Tuo tarpu verslininkai turėtų išmokti toliau žvelgti į ateitį, numatyti ilgalaikes prognozes – tuomet, jei savo strategijose jie numatytų tendencijas, nišas, kuriose dirbs, jie galėtų tam tikra prasme formuoti užduotį mokslininkams, kad jų darbas nebūtų savitikslis. Toks judėjimas jau yra prasidėjęs, tačiau reikia jį aktyvinti, įtraukiant kuo daugiau žmonių. Tai yra pagrindiniai dalykai ir, jei juos išspręstume, Lietuvoje labai daug kas pasikeistų“, - dėsto verslininkas.
Trys nešantys drambliai
Robertas Dargis atkreipia dėmesį, kad, vertinant situaciją, Lietuvoje negalima pamiršti istorijos. „Vos prieš 23 metus valstybėje įvyko didžiulis lūžis, kai Lietuva pasirinko laisvos ekonomikos kelią. Iki tol turėjome bendrą nuosavybę ir centralizuotą valdymą – tai uždėjo savo antspaudą. Chemijos, fizikos, biotechnologijos institutų mokslininkams užsakymus padiktuodavo kažkas iš Maskvos. O dabar staiga atsirado privati nuosavybė, teko galvoti apie gamybos priemones, ko anksčiau niekam nereikėjo. Didelė dalis pramonės įmonių, kurios iki tol Lietuvoje buvo labai stiprios, žlugo. Elektronikos, elektrotechnikos pramonė buvo puikiai išvystyta – šiose srityse dirbančių stiprių įmonių praktiškai neliko. Verslo struktūra pasikeitė ir iki šiol keičiasi. Džiugu matyti, kad sėkmingai vystosi medienos, popieriaus, farmacijos, chemijos pramonės įmonės, vėl sustiprėjo Lietuvos tekstilininkai“, - džiaugiasi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Verslininkas įsitikinęs – galimybių tobulėti, didinti Lietuvos konkurencingumą, o kartu ir gyvenimo savo šalyje kokybę, tikrai yra. Tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. „Pasikeitus situacijai ir nelikus mokslo vystymosi krypčių, kurį laiką Lietuvoje buvome lyg praradę kompasą. Mano nuomone, dabar, ypač galint pasinaudoti lėšomis, gaunamomis iš Europos Sąjungos, kada mūsų universitetai gali atnaujinti savo laboratorijas, technologijas, kurias jie jau turi, ar įsirengti naujas, jie patys pasidaro kur kas labiau konkurencingesni ir gali patys verslininkams pasiūlyti daugiau galimybių“, - savo nuomonę dėsto R. Dargis.
Visgi vien verslininkų ir mokslininkų iniciatyvos, skatinant tokius pokyčius, R. Dargio nuomone, nepakanka. Čia būtinas trečias dėmuo. Arba, kaip juokauja jis, reikalingi trys drambliai – verslininkai, mokslininkai ir jų kokybiškam darbui palankias sąlygas kuriantys viešojo administravimo atstovai. „Jei šie pavieniai drambliai kiekvienas temps antklodę į savo pusę – nieko nebus. Rezultatai atsiras tik tada, kai jie visi trys pradės eiti viena linkme. Tik tokią Lietuvos ateitį aš matau ir, tikiuosi, per artimiausius kelerius metus pamatysime, ką reiškia, kai visi pradeda tikrai eiti ta pačia kryptimi“, - viliasi verslininkas.
Būtina mąstyti globaliai
Tačiau galbūt mokslininkai ir verslininkai galėtų dirbti kartu, nesitikėdami valstybės pagalbos? „Žinoma, galbūt ir gali“, - neneigia R. Dargis. Tačiau ar taip tikrai bus pasiekiamas geriausias rezultatas? „Verslininkai kartu su mokslininkais gali sukurti unikalų produktą. Tačiau jei tuomet jie paklius į biurokratines stakles, kur sprendimai priimami lėtai, arba jiems bus pasakyta, kad gal šiuo metu jų darbas visai nereikalingas, aplinka neskatins žmogaus kurti, veikti, plėtoti savo produktus, galbūt tie patys verslininkai ir mokslininkai susėdę pagalvos, kad jiems kur kas lengviau tą patį daryti Amerikoje ar Švedijoje. Šiandieninio globalaus pasaulio akivaizdoje, kada kapitalas, žmonės juda milžiniškais greičiais, o informacija dar greičiau, efektyvus viešasis administravimas yra didelė dalis sėkmės”, - įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Verslininkas ragina nepamiršti, kad šiais laikais konkurencija pasaulyje yra milžiniška. „Mes nesame uždaroje erdvėje, kur neturėtume sąlyčio su aplinkiniais. Visi galvoja tą patį – kaip būti pranašesniais už kitus. Tad vėl grįžtu prie to paties: mokslininkų, viešojo administravimo atstovų ir verslininkų kūrybingas bendradarbiavimas galėtų būti tas sėkmingas Lietuvos vystymosi laidas“, - sako jis.
R. Dargis viliasi, kad sėkmingai eiti šiuo keliu Lietuvai padės ir šiuo metu rengiama Lietuvos sumanios specializacijos strategija. „Mačiau atliktas analizes, tarptautinės nepriklausomos ekspertų grupės parengtas apibendrintas Lietuvai siūlomas prioritetines mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų kryptis. Atliktas didžiulis darbas. Dabar reikia toliau gilintis į tas kryptis, ieškoti dar glaudesnių ryšių su įmonėmis, žiūrėti, kokias jos siūlo galimybes. Norime nenorime, verslininkai turi aktyviau įsitraukti į šį procesą. Kitaip, jei kiekvienas tik varys savo vagą, kalbėti apie globalią plėtrą bus labai sunku“, - mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
Sumani specializacija – mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų vystymo prioritetų nustatymas, pritaikytas kiekvienam regionui, atsižvelgiant į jo turimus ar galimus turėti konkurencinius pranašumus. Sumanios specializacijos strategijas, ruošdamosi naujam Europos Sąjungos finansinio programavimo etapui (2014-2020 m.) ruošia visos Europos Sąjungos šalys. Svarbiausi šios strategijos rezultatai bus įgyvendinti jungtiniai mokslo-verslo projektai, skirti prioritetinių krypčių ir konkrečių prioritetų plėtrai. Lietuvoje šį procesą koordinuoja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA).
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, organizuojanti ir atliekanti mokslo ir studijų sistemos būklės analizę, teikianti mokslo ir studijų politikai įgyvendinti reikalingą informaciją ir rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo.
