Amerikiečių palydovo nufotografuoti "panašūs į upes" tamsūs ruožai Marse vargu ar yra vanduo, mano Rusijos Inžinerijos mokslų akademijos tikrasis akademinis patarėjas Jurijus Zaicevas.
"Amerikos mokslininkų interpretacija, jog Marse matomi "į upes panašūs" tamsūs ruožai rodo, kad planetoje yra skysto vandens, tėra ne daugiau kaip tikimybė", - sakė jis agentūrai "Interfax" ketvirtadienį, komentuodamas užsienio žiniasklaidos išplatinus duomenis apie Marse aparatu "Mars Reconnaissance Orbiter" rastą vandenį.
Pasak J.Zaicevo, tai gali būti paviršinis keliasdešimt centimetrų storio ledas, panašus į Žemės amžinąjį įšalą.
"Kai šiltųjų sezonų metu Marse šis ledas tirpsta kokioje nors atšlaitėje, gali susidaryti bėgantys upeliai", - paaiškino jis.
Kad būtų požeminių vandens šaltinių, iš kurių vanduo išeitų į paviršių, J.Zaicevui atrodo mažai tikėtina.
Įrengtas Amerikos palydove spektrometras nerado jo tirtose "upelių" nuokalnėse kokių nors vandens pėdsakų, sakė agentūros pašnekovas. Nebuvo gauta aiškių įrodymų, kad Marse yra skysto vandens, ir nutūpus 2008 metais jo paviršiuje moduliui "Phoenix", pridūrė jis.
Dar viena galima tamsių ruožų atsiradimo Marso paviršiuje priežastis, pasak mokslininko, gali būti vėjo sukelta dirvos erozija, nuošliaužos, po kurių apsinuogina kitokios sudėties ir spalvos sluoksniai.
"Todėl matomi ruožai ir atrodo tamsesni, ir visiškai ne todėl, kad ten šlapia. Būdami labai birūs šios medžiagos srautai gali "upeliais" slinkti nuokalnėmis žemyn, "aptekėti" įvairias kliūtis, susilieti į didesnius "srautus", - papasakojo J.Zaicevas.
Jis priminė, kad anksčiau mokslininkams pavyko surasti daug ledo abiejuose planetos ašigaliuose ir vandens garų požymių atmosferoje.
"Žinoma, labai patrauklu būtų rasti Marse skysto vandens: kur vanduo, ten gali būti ir gyvybė. Nors ir labai primityvių biologinių formų. Bet į šį klausimą galės atsakyti tik būsimos ekspedicijos į Raudonąją planetą, nutūpusios jos paviršiuje", - pažymėjo J.Zaicevas.
Tai, kad gyvybė galėjo egzistuoti ar egzistuoja, iki šiol rodo Antarktidos pavyzdys - joje sąlygos nedaug geresnės nei Marse, pažymi mokslininkas.
"Dar prieš tris dešimtmečius Antarktidoje buvo rasta paprasčiausių mikroorganizmų. Tiesa, tokių mikroorganizmų DNR šalto klimato rajonuose gali išlikti daugiausiai 100 tūkst. metų. Ir jeigu kokių nors biologinių formų bus rasta Marse, jos bus platesnės rūšinės gyvybės įvairovės dalis, o tai labai svarbu, norint suprasti, kokiomis sąlygomis ji atsirado ir kaip vyko jos raida", - sakė J.Zaicevas.
