Liepos 2 dieną Saulės regione AR1515 registruotas stiprus M5,6 klasės žybsnis. Šio žybsnio į kosminę erdvę išsviesta plazma Žemę turėtų pasiekti trečiadienį, liepos 4 dieną – amerikiečiai juokauja, kad taip Saulė juos sveikina su Nepriklausomybės diena, rašo space.com.
Saulės paviršių visą parą stebi keli kosminiai teleskopai. Liepos 2 dienos blyksnį užfiksavo NASA priklausantis „Solar Dynamics Observatory“ aparatas.
Astronomų naudojamoje skalėje, nusakančioje Saulės paviršiaus aktyvumą, blyksnis priskiriamas M5,6 klasės audrai. Stipriausios mūsų žvaigždės audros yra skaidomos į tris pagrindines klases: silpniausios žymimos raide C – jos turi mažai Žemėje juntamos įtakos. M klasės audros yra vidutinio stiprumo, jos gali sukelti šiaurės pašvaistes.
Stipriausios audros yra X klasės. Jeigu tokia audra įvyksta į Žemę nukreiptoje saulės pusėje, ji gali kelti grėsmę orbitoje esantiems kosminiams aparatams bei astronautams, sutrikdyti iš palydovų perduodamus signalus, sugadinti elektros perdavimo linijas bei pakenkti kitai Žemės paviršiuje esančiai infrastruktūrai.
Pastarojo blyksnio metu įvykęs plazmos išmetimas nebuvo nukreiptas tiesiai į Žemę.
„Blyksnio metu į kosmosą išmesta Saulės vainiko masė buvo nukreipta ne tiesiai į Žemę. Liepos 4 arba 5 dieną pietinis plazmos debesis gali šonu užkabinti mūsų planetos magnetosferą“, - rašo spaceweather.com.
