Pernai Lietuvoje veikė 130 įmonių ir 47 institucijos, dirbančios gyvybės mokslų srityje. Palyginkime: Latvijoje tokių įmonių yra apie 30, Estijoje – 60. Tarp lietuvių biotechnologų išradimų yra ir „TevaGrastim“ – pasaulinį pripažinimą pelnę vaistai nuo vėžio, kurie yra maždaug trečdaliu pigesni, tačiau ne mažiau veiksmingi nei šiuo metu rinkoje parduodami vaistai. Šiais lietuvių išrastais vaistais Europoje prekiaujama nuo 2009 m., o šių metų rugsėjį grupės „Teva“ narė „Sicor Biotech“ šį vaistą užregistravo ir JAV rinkoje. Tai pirmasis vaistas Lietuvos farmacijos istorijoje, registruotas JAV. Kartu tai ir pirmasis biofarmacinis filgrastimo preparatas, per pastaruosius dešimt metų registruotas šioje šalyje, taigi tai – pripažinimas ir didelės galimybės Lietuvos biofarmacininkams.
Šiais metais Lietuvos biotechnologijų sektorius plečiasi stulbinamu tempu: šiuo metu vaistą nuo vėžio JAV užregistravusi „Sicor Biotech“ stato 3 tūkst. kv. m dydžio fabriką, kuris turėtų gerokai padidinti gamybos pajėgumus. Kita lietuvių įmonė – UAB „Biotechpharma“ – rugsėjį atidarė Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrą, kuris kainavo 56 mln. litų (iš jų 38 mln. litų sudarė Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama). Planuojama, kad investicijos į verslo slėnyje „Santara“ atidarytą centrą atsipirks per šešerius metus. Trečia stambi Lietuvos biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“ rugsėjo viduryje taip pat atidarė Molekulinės biologijos mokslų kompetencijų centrą, kuriame bus kuriami įrankiai ląstelių DNR ir RNR tyrimams.
Ateities perspektyvos taip pat atrodo šviesios: 2005–2011 m. biotechnologijų eksportas kasmet augo po 16 proc., o bendras vidutinis eksporto augimas siekė 10,2 procento. Šiuo metu biotechnologijų produkcijos eksportas sudaro apie 0,9 proc., tačiau prognozuojama, kad iki 2020 m. eksportas turėtų išaugti bent iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pats biotechnologijų sektorius Lietuvoje auga po daugiau nei 20 proc. kasmet ir apie 80 proc. savo pagaminamos produkcijos eksportuoja, daugiausia – į Švediją, Vokietiją, Italiją, Didžiąją Britaniją, Daniją. Lietuvių darbu domisi ir JAV bei Izraelis.
„Life Sciences Baltic 2012“ organizavusios VšĮ „Versli Lietuva“ direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, auganti biotechnologijų pramonė padeda pritraukti investicijų: „Į prieš porą savaičių atidarytą „Biotechpharmos“ centrą investuota 16 mln. eurų, „Thermo Fisher Scientific“ investavo 11 mln. eurų. Valstybė investuoja 400 mln. eurų į slėnių programas, didelė dalis šios sumos nukreipta būtent į biotechnologijų sektorių ir, be jokios abejonės, turės didelę įtaką tolesnei sektoriaus plėtrai.“
Didysis lūžis jau įvyko
Mokesčių sistema tyrimams Lietuvoje vykdyti – viena patraukliausių pasaulyje. „Su tiriamąja veikla susijusios sąnaudos gali būti išskaičiuotos net tris kartus prieš mokant pelno mokestį, o investicijos į turtą, skirtą tyrimams vykdyti, gali būti amortizuotos per dvejus metus, − pasakoja P. Lukauskas. − Tačiau šioje srityje svarbiausi ne finansiniai klausimai, o žmonės.“ Kaip tvirtina UAB „Fermentas“ („Thermo Fisher Scientific“) generalinis direktorius Algimantas Markauskas, verslas ieško naujų talentų, kompetencijos ir entuziazmo. Būtent šiuos elementus galima rasti Lietuvoje.
„Mūsų moksleiviai per pastaruosius penkerius metus iš chemijos ir biologijos olimpiadų parsivežė net 37 medalius“, – pasakoja P. Lukauskas, tikindamas, kad Lietuvoje nuo mažų dienų rengiami specialistai, galintys sėkmingai konkuruoti visame pasaulyje. Sektoriaus plėtra ir naujos laboratorijos jauniems specialistams suteikia galimybių įsidarbinti Lietuvoje – vien du šiemet rugsėjį atidaryti centrai jau sukūrė 140 naujų darbo vietų, planuojama, kad per artimiausią pusmetį vien tik šiose laboratorijose dirbs per 200 specialistų. Atsiranda vis daugiau naujų biotechnologijų įmonių, kurių steigėjai – jauni specialistai. Šie mini centrai Lietuvai atveria dar vienus vartus – sparčiai plėtojamas biotechnologijų panaudojimas ekologijoje. Tarkim, lietuvių mokslininkai sugalvojo, kaip iš aliejaus fermentų pagaminti ekologišką poroloną, kuris gali būti naudojamas, pavyzdžiui, automobilių sėdynių gamyboje. UAB „Biocentras“ pernai Izraelyje atsiėmė „Eureka Innovation“ apdovanojimą už biotechnologijų tyrimus šalinant naftos teršalus. Pagal šią technologiją pirmiausia taikomas plovimas, kai nafta ar jos produktai atskiriami nuo užteršto grunto ir surenkami, todėl gali būti vėl panaudojami, o likusi teršalų dalis (nuo 300 g/kg naftos koncentracijos) valoma naudojant bakterinį preparatą. Jis neteršia gamtos, nes, nelikus naftos produktų, tiesiog suyra. Paprastai panašios technologijos efektyvios tik iki 100 g/kg pradinės naftos koncentracijos, o lietuvių siūloma technologija pritaikoma esant bet kokiai pradinei koncentracijai.
Trūksta ne finansavimo
„Iš biudžeto skiriamų lėšų nėra daug, tačiau to ir nereikia! − sako UAB „Sicor Biotech“ generalinis direktorius prof. habil. dr. Vladas Algirdas Bumelis. – Mano manymu, valstybė turėtų finansuoti apie 30 procentų. Kiti 70 proc. turėtų būti uždirbami iš privataus finansavimo ar projektų. Priešingu atveju institutai tampa uždari ir tiria klausimus, kurie galbūt ir įdomūs patiems mokslininkams, bet visai neaktualūs, nepritaikomi.“ Kita problema, pasak prof. habil. dr. V. A. Bumelio, tai, kad lietuvių mokslininkai apskritai nelinkę komercializuoti savo darbų: „Nuo seno susiklostė tokia tradicija, kad svarbių atradimų padaręs mokslininkas pirmiausia skuba ne patentuoti savo darbą, o rašyti mokslinį straipsnį. Būtent moksliniai straipsniai buvo tai, pagal ką mokslininko darbą vertindavo administracija. Šis įprotis, deja, išliko iki šiol, visi pirmiausia nori būti žymūs.“ 2007–2011 m. Lietuvoje sukurtos 23 pramoninės technologijos, pagaminta 14 naujų gaminių, parašyta net 300 mokslinių straipsnių ir... registruoti tik devyni patentai. „Kita vertus, labai ilgai universitetai negalėjo parduoti ar perduoti savo nuosavybės – žinių ir patentų. Tik dabar jie tampa viešosiomis įstaigomis, o tai leidžia žinias licencijuoti ir parduoti. Kol kas tai tik pradžia, tačiau sistema ateityje turėtų keistis. Visame pasaulyje šalia universiteto yra mokslinis tiriamasis institutas, atliekantis tyrimus, ir bendrovė, kurios akcininkai – pats universitetas ir privatūs investuotojai. Ši bendrovė sukurta tam, kad komercializuotų atradimus. Tokia sistema galėtų būti sukurta ir Lietuvoje“, – pasakoja prof. habil. dr. V. A. Bumelis.
VšĮ „Versli Lietuva“ direktoriaus P. Lukausko teigimu, technologijų pardavimo centrai turėtų būti vienas iš biotechnologijų sektoriaus plėtros prioritetų: „Universitetai per mažai orientuoti į pinigų užsidirbimą. Technologijų pardavimo centrų atsiradimas šiandien turėtų būti didžiausias ir skubiausias mūsų universitetų prioritetas. Manau, kad Vyriausybė, planuodama tolesnes Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemones, mūsų universitetams šį prioritetą turėtų kelti kaip privalomą sąlygą norintiesiems tomis priemonėmis pasinaudoti.“
Mokslo finansavimas – lyg juodoji dėžė
Kitas aktualus klausimas – kokia lėšų dalis skiriama mokslui? Kaip vaizdžiai sako prof. habil. dr. V. A. Bumelis, mokslo finansavimas – tarsi pinigų krovimas į juodąją dėžę: net ir skyrus milžinišką finansavimą, negali būti tikras, kad kitas šioje srityje dirbantis mokslininkas nepadarys reikšmingo atradimo anksčiau. „Visuomet sakau, kad mokslą reikia finansuoti. Tačiau turi būti balansas tarp fundamentaliųjų ir taikomųjų mokslų finansavimo, − pasakoja profesorius. – Fundamentalieji mokslai – tai gana abstraktūs mokslo tyrimai, kurie tiesiogiai neduoda finansinės naudos ar garantijų, kad tyrimas baigsis atradimu, tačiau be jų nebūtų pagrindo plėtoti taikomojo mokslo, kuris jau analizuoja tam tikrą sritį su tikslu ką nors konkretaus išsiaiškinti, atrasti ir pritaikyti.“ Lietuvoje šiuo metu apie 40 proc. lėšų skiriama fundamentaliesiems mokslams, 60 proc. – taikomiesiems. „Manau, kad šis santykis turėtų būti atitinkamai 30 ir 70 proc., − sako profesorius. – Fundamentalieji mokslai labai svarbūs, tačiau nesame tokia turtinga šalis, kad galėtume dideles sumas investuoti be jokių garantijų. Apie tai daug diskutavome su konferenciją pradėjusia Nobelio premijos laureate, Izraelio mokslininke Ada E. Yonath. Ši balanso problema aktuali visame pasaulyje.“
„Sicor Biotech“ vadovas teigia ketinąs ir kai kuriuos Lietuvos mokslininkus supažindinti su A. E. Yonath: „Lietuvoje atliekami tyrimai, panašūs į tai, ką daro A. E. Yonath. Manau, vertėtų šiuos mokslininkus supažindinti.“ Technologijų verslo konsultantų teigimu, būtent taip neretai prasideda dideli tyrimai, kurie vėliau pritraukia reikšmingų investicijų: dėl panašių interesų ir asmeninės draugystės mokslininkai ima kartu dirbti ir ieško finansinės paramos. Būtent todėl tikimasi, kad Gyvybės mokslų konferencija taps tradiciniu renginiu, kasmet pritraukiančiu mokslininkų ir verslininkų iš Lietuvos ir pasaulio.
Lietuvos mokslininkams trūksta ne tik verslumo, bet ir gebėjimo save reklamuoti: patrauklios mokesčių sąlygos, modernios laboratorijos ir žmogiškasis kapitalas Lietuvoje įspūdingi, tačiau daugybė šalių ne tokias geras sąlygas sugeba pateikti kaip stebuklą ir laimi. Matyt, esame darbštūs, bet nelinkę girtis, todėl biotechnologijų sektoriaus plėtra šalyje dar nešuoliuoja taip, kaip galėtų. Tačiau į priekį judame gana sparčiai ir labai užtikrintai.
