Didysis sprogimas – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą. Teorija grindžiama teiginiu, kad galaktikos palaipsniui tolsta viena nuo kitos.
Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aiškinamas Hablo dėsniu. Remiantis juo galima nesunkiai suskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų buvo vienoje vietoje.
Kadangi nei erdvės, nei laiko, nei juose egzistuojančios mums įprastos materijos prieš Didįjį sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos.
Tačiau mokslininkai nosių nekrapšto ir veltui laiko nešvaisto. Tyrėjai Harvard-Smithsonian astrofizikos centre ir Heidelbergo Teorinių Studijų institute panaudojo 1,024 branduolių superkompiuterį, kad sukurtų dalinę visatos vystymosi simuliaciją, modeliuojančia tūkstančius žvaigždžių ir galaktikų.
Beveik minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame matome 9 mlrd. metų visatos vystymosi, buvo superkompiuterio generuojamas ištisus mėnesius. Įprastas namų kompiuteris su šia užduotimi susidorotų tik per keletą šimtmečių.
Pasak mokslininkų, praeities įvykių generavimas leis geriau spėti ateitį ir kur link vystysis mūsų visata. Tikimasi, kad po poros metų bus įmanomas dar tikslesnis ir grandioziškesnis modeliavimas.
