Pasak mokslininko, kuris savo atradimus rugpjūčio 29 dieną pristatė Italijoje vykstančioje kasmetinėje Goldschmidt geochemijos konferencijoje, gyvybės atsiradimui be galo svarbi buvo oksiduota cheminio elemento molibdeno forma – jos labai labai seniai tikriausiai būta Marse, bet ne Žemėje, rašo space.com.
„Tik labai stipriai oksiduotas molibdenas galėjo padėti ankstyvam gyvybės susiformavimui. Tokios būsenos molibdeno gyvybės atsiradimo metu Žemėje negalėjo būti, nes prieš 3 mlrd. metų Žemės paviršiuje buvo labai mažai deguonies. Bet Marse jo buvo. Tai – dar vienas ženklas, kuris sustiprina galimybę, jog gyvybė į Žemę atkeliavo su meteoritu iš Marso, o ne gimė mūsų planetoje“, - tikina mokslininkas.
Organiniai junginiai yra visų gyvybės formų esminiai elementai, tačiau kad jie susidarytų ir kažką sukurtų, jiems reikalinga pagalba. Vien tik energija – šilumos ar šviesos pavidalu – organinių molekulių mišinį paverčia į dervos pavidalo medžiagą, - sakė S. Benneris.
Padėtį pataisyti gali oksiduotas molibdenas: jo arba boro pridėjimas į organinių junginių mišinį galėjo tapti gyvybės gimimo priežastimi, pridūrė mokslininkas.
„Neseniai atlikta Marso meteorito analizė parodė, kad Marse būta boro. O dabar tikime, kad šioje planetoje buvo ir oksiduotos molibdeno formos“, - aiškino S. Benneris.
Dar vienas argumentas, bylojantis gyvybės atsiradimo Marse naudai – tai tikimybė, jog visas ankstyvosios Žemės paviršius buvo padengtas vandeniu, o Marso paviršiuje kadaise buvo nemaži sausumos plotai. Borui, kuris šiuo metu randamas tik labai sausose Žemės vietose, būtų sunku pakankamai stipriai koncentruotis vandens pasaulyje, kuomet Žemėje turėjo susidaryti gyvybė.
Be to, pridūrė S. Benneris, vanduo pasižymi korozinėmis savybėmis RNR atžvilgiu, o ji, mokslininkų manymu, turėjo atsirasti pirmiau už DNR.
Daugelis mokslininkų mano, kad nors iki šiol Marse ir nesurasta jokių ženklų, kad toje planetoje egzistavo kažkokie gyviai, tikėtina, kad gyvybė iš Marso kažkokiu pavidalu atkeliavo į Žemę.
Kai kurie mikroorganizmai yra labai atsparūs nepalankiems aplinkos poveikiams ir galėjo išgyventi netgi tarpplanetinę kelionę po to, kai iš gimtosios planetos juos išsviedė susidūrimas su asteroidu. O orbitų dinamika rodo, kad uolienoms iš Marso atkeliauti į Žemę yra kur kas lengviau nei priešinga kryptimi.
Kad ir kokia būtų tikroji gyvybės gimtinė, S. Benneris džiaugiasi, kad ji apsistojo būtent Žemėje.
„Kokia bebūtų istorija, labai pasisekė, kad atsidūrėme čia, nes Žemėje aplinka be jokios abejonės yra palankesnė gyvybės palaikymui. Jeigu mūsų hipotetiniai protėviai iš Marso ir būtų likę toje planetoje, galbūt nebūtų kam pasakoti tokias istorijas“, - sakė mokslininkas.
