Pro šalį keliavusios nežemiškų būtybių formos dulkėtame Mėnulio paviršiuje galėjo palikti tam tikrų žinučių, mokslinių instrumentų, šiukšlių ar kasybos pėdsakų, kuriuos galėjo užfiksuoti žmonių ir orbitiniai teleskopai, informuoja theguardian.co.uk.
Nors tikimybė aptikti seniai išvykusių ateivių paliktus įrankius yra be galo maža, mokslininkai tvirtina, kad kompiuterizuota ar visuomenės vykdoma Mėnulio nuotraukų analizė galėtų būti pakankamai pigi, kad pateisintų pastangas įvertinus galimo atradimo svarbą.
Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkai prof. Paulas Daviesas ir Robertas Wagneris tvirtina, kad Mėnulio nuotraukos ir kita mokslininkų surinkta informacija turėtų būti prasijota ieškant ateivių intervencijos pėdsakų. Pasiūlymo tikslas – papildyti kitus nežemiško intelekto paieškos metodus – pavyzdžiui, SETI projektą, kuris duomenis renka iš radijo teleskopų, kurie kosmoso platybėse ieško signalų, išsiųstų nežemiškų civilizacijų.
„Nors tikimybė, kad nežemiškos technologijos Mėnulyje būtų palikusios pėdsakų artefaktų ar Mėnulio paviršiaus savybių modifikacijų pavidalu, yra menkutė, ši vieta pasižymi palanka artumo savybe ir gebėjimu išsaugoti pėdsakus labai ilgą laiką“, - žurnale „Acta Astronautica“ rašo mokslininkai.
„Jeigu duomenų skenavimas ieškant nežemiškos manipuliacijos pėdsakų kainuos nedaug, dėl jos atlikimo bus prarandama mažai, nors ir tikimybė aptikti ateivių technologijas yra labai maža“, - pridūrė mokslininkai.
Daugiausiai vilčių siejama su NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) zondu, kuris nuo 2009 metų vidurio yra sudaręs ketvirtadalio Mėnulio paviršiaus didelės raiškos fotografinį žemėlapį. Tarp zondo nuotraukų mokslininkai jau rado „Apollo“ misijų nusileidimo vietas ir visus NASA bei sovietinius Mėnulio zondus – kai kurie iš jų buvo atpažinti tik pagal keistai atrodančius šešėlius.
NASA paviešino daugiau nei 340 000 LRO nuotraukų, tačiau tikimasi, kad palydovo orbitoje besisukančiam zondui bebaigiant fotografuoti visą Mėnulio paviršių šis skaičius pasieks milijoną. „Vertinant skaičius tampa akivaizdu, kad rankinis nedidelė grupės nuotraukų analizavimas yra beviltiškas užsiėmimas“, - rašo mokslininkai.
Vienas iš būdų patikrinti visas nuotraukas – sukurti programinę įrangą, kuri ieškotų keistai atrodančių paviršiaus savybių, pavyzdžiui, aštrių Saulės energijos elementų linijų ar apdulkėjusių kasyklų bei apleistų pastatų kontūrų. Šie objektai gali būti matomi praėjus ir milijonams metų po jų atsiradimo, nes Mėnulio paviršius yra geologiškai neaktyvus, jis keičiasi labai lėtai.
NASA „Apollo 12“ misijos seismometru užfiksuotas tik vienas įvykis per mėnesį 350 km spinduliu – įvykio priežastys buvo maždaug greipfruto dydžio meteoritų kritimai. P. Davieso ir R. Wagnerio teigimu, dešimčių metrų skersmens objekto padengimas Mėnulio gruntu ir dulkėmis, pakylančiomis dėl kontaktų su meteoritais, turėtų trukti šimtus milijonų metų.
Alternatyvus nuotraukų tikrinimo būdas būtų įdarbinti tūkstančius savanorių entuziastų, kurie nuotraukas peržiūrinėtų internetu, nors šiuo atveju to galėtų kilti nesutarimų dėl to, kokia yra neįprastų, potencialiai nežemiško intelekto sukurtų objektų kilmė.
Turbūt lengviausiai aptinkamas artefaktas būtų sąmoningai palikta žinia. Ji galėtų būti laikoma kapsulėje ir palikta neseniai atsiradusiame krateryje – pavyzdžiui, Tycho, esančiame Mėnulio pietinėse aukštumose, mano mokslininkai. Ilgiau išliekančių žinių galima būtų ieškoti po Mėnulio paviršiumi, tačiau jos turėtų būti komplektuotos su duomenų siųstuvais, iškilusiais virš Mėnulio paviršiaus.
Yra šiokia tokia tikimybė, kad nežemiško intelekto atstovai buvo įrengę požeminę bazę lavos tuneliuose po tamsiomis bazalto lygumomis, galbūt jie išvykdami paliko kokių nors šiukšlių. „Tie patys veiksniai, dėl kurių lavos tuneliai yra patrauklūs kaip galima bazių įrengimo vieta, verčia manyti, kad bet kokie palikti artefaktai turėtų išlikti beveik neribotą laiką nepažeisti ir neužkasti“, - rašo mokslininkai.
