Tyrimo metu nustatyta, kad staigūs, ausį rėžiantys grojimo dažnio bei tono pasikeitimai veikia per tuos pačius emocinius mechanizmus, kaip ir signalai, kuriais gyvūnai vienas kitą įspėja apie gresiantį pavojų.
Kuomet į nelaimę patekę gyvūnai skelbia apie savo padėtį, jie per gerklas labai dideliu greičiu praleidžia didelį kiekį oro, taip sukuriant ausį rėžiantį garsą, kuris turėtų patraukti kitų gyvūnų dėmesį ir sukelti jų emocinį atsaką.
Klausantis garsų,panašių į J. Hendrixo 1969 metų Vudstoko festivalyje sugrotą JAV himno „Star Spangled Banner“ versiją, per nugarą nubėga šiurpuliukai, nes esame užprogramuoti stipriai reaguoti į tokius aštrius garsus, teigia mokslininkai.
Tą patį galima pasakyti ir apie disonuojančią muziką, siejamą su siaubo filmais – pavyzdžiui, Alfredo Hičkoko „Psichopato“ garso takeliu dušo scenoje – tačiau ne apie bendrą „lifto muziką“, kurioje nėra tokių aštrių tono ar garsumo pokyčių.
Mokslininkai tai pat nustatė, kad disonuojanti muzika sukelia stiprias emocijas, kurios paprastai siejamos su neigiamais jausmais – baime ar liūdesiu – o ne su teigiamomis emocijomis.
Vienas iš tyrimo autorių, Kalifornijos universiteto (JAV) komunikacijos tyrimų profesorius asistentas Gregas Bryantas, sakė: „Tyrimas padeda paaiškinti dėl ko rokenrolo muzikos distorsija taip jaudina žmones: ji mumyse pažadina žvėrį“.
„Kompozitoriai intuityviai žino kas turėtų skambėti baisiai, bet nežino dėl ko. Paprastai jie nesuvokia, kad pasinaudoja mūsų įgimtu polinkiu susijaudinti ir patirti neigiamas emocijas girdint tam tikrus garsus“, - pridūrė G. Bryantas.
Savo teoriją mokslininkai patikrino sukurdami kelis 10 sekundžių trukmės originalios muzikos fragmentus, kurie buvo arba paprasti ir emociniu požiūriu neutralus, arba prasidėdavo paprastai, bet vėliau staiga būdavo iškraipyta.
Tyrime dalyvavę studentai savanoriai, išklausę abiejų tipų muzikos fragmentų, manė, kad muzika su iškraipytais garsais buvo labiau jaudinanti, kupina neigiamų emocijų, rašo tyrėjai, kurių darbo rezultatai publikuoti leidinyje „Biology Letters“.
Vėlesniame tyrime tomis pačiomis kompozicijomis buvo įgarsinti emociškai neutralūs vaizdo įrašai – pavyzdžiui, vaikštinėjantys ar kavą gurkšnojantys žmonės.
Kita savanorių grupė nemanė, kad ausį rėžianti muzika yra labiau jaudinanti, tačiau ją suvokė kaip labiau neigiamą – tai parodė, kad emocijų nekeliantys vaizdai nėra viršesni už muzikos emocinį turinį, teigia mokslininkai.
