Ūkininkas Franzas Knoglingeris duobę aptiko ieškodamas savo dingusio augintinio per interviu Austrijos dienraščiui jis sakė: „Ieškojau mūsų šeimos katino Murlimanno ir pastebėjau duobę. Nežinojau koks jos gylis, taigi, numečiau į ją akmenį ir išgirdau metalo skambesį. O pagal laiką, kurio prireikė akmeniui nukristi, supratau, kad duobė yra labai gili“.
Susidomėjęs F. Knoglingeris prie virvės pririšo magnetą ir nuleido jį į duobę bei nusprendė, kad tai, kas yra duobės dugne, be jokios abejonės yra pagamintas iš metalo. Tai tik dar labiau sudomino neįprastu radiniu ir netrukus šis įvykis patraukė vietinės, nacionalinės bei tarptautinės publikos ir žiniasklaidos dėmesį. Keistenybių ieškotojai, geologai ir NSO mitų mėgėjai pradėjo būriais važiuoti į ūkį pasižiūrėti. Populiariausiu paslapties paaiškinimu tapo užkastas NSO.
Tam tikri dalykai pateikė užuominų apie paslapties kilmę. Duobė buvo idealiai apskrita, taigi, akivaizdu, kad ji buvo iškasta grąžtu. Idealus duobės apskritumas netgi mažina jos paslaptingumą, mat tokias skyles galima iškasti grąžtais. Kur kas labiau dominantis dalykas būtų kvadratinė, stačiakampė ar bent ovali duobė.
Vienas iš įdomesnių klausimų – kodėl F. Knoglingeris ir jo ūkio svečiai neabejodami teigė, kad tai yra nežemiško kosminio laivo palikta duobė, o ne koks nors mažiau fantastiškas dalykas – apleistas šulinys ar seniai užmiršta požeminė talpa.
Iš dalies į šį klausimą galima atsakyti teiginiu, kad nežemiški erdvėlaiviai pastaruoju metu tapo įprastiniu paaiškinimu bet kokiems dideliems ir neaiškiems (pageidautina – apvaliems ir metaliniams) objektams. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Švedijos archeologų grupė jūros dugne sonaru aptiko didelį apvalų objektą. Radaro rodmenys nebuvo patvirtinti (o daugelis ekspertų netgi mano, kad tai iš tiesų yra radaro triukšmas), tačiau iki šiol populiariausias tokio radinio paaiškinimas – kad apvalusis objektas yra paskendęs kosminis laivas. Žmonių vaizduotė bemaž visuomet sukuria egzotiškesnių ir įdomesnių galimybių nei įmanoma realybėje ir viskas, kad nėra pasiekiama – ar tai būtų giliai po vandeniu, ar po žeme – skatina mintis apie ateivius ir jų kosminius laivus.
Austrijos atvejis sudomino vietinį istoriką, kuris nusprendė pasikapstyti – ne purviname lauke, bet vietiniuose archyvuose, kuriuose surašyta kokioms reikmėms buvo naudojama žemė toje vietovėje. Paaiškėjo, kad skylė iš tikrųjų atsirado ne per naktį, o buvo ten dešimtmečius. Tiesą sakant, prieš pusę šimtmečio naftos žvalgybos kompanija nusprendė išžvalgyti regioną. Begręžiant metalinis grąžtas užstrigo ir nulūžo, o žvalgybos buvo nevaisingos, taigi, grąžto galas buvo paliktas duobės dugne ir niekas nepasivargino jos užkasti. Būtent grąžto galas ir pritraukė į dugną nuleistą magnetą: taigi, tai visai ne kosminis laivas, o grąžtas, užstrigęs uolienose.
Per daugelį metų toje vietoje pradėta ūkininkauti ir žmonės tiesiog duobės nepastebėdavo – galbūt dėl to, kad ji apaugo žole, o gal dėl to, kad atsiradus šiuolaikinėms žemės ūkio mašinoms žmonės tiesiog rečiau klaidžiodavo po laukus.
Beje, dingusi katė galų gale buvo surasta besislepianti spintoje.
