Anot jos, šis žybsnis dar yra gana silpnas, o šio Saulės aktyvumo maksimumo metu galime sulaukti ir daug stipresnių.
Pasak G. Tautvaišienės, Saulės žybsniai skirstomi į tris pagrindines klases, o pastarasis priklauso stipriausiųjų X klasei.
„Tačiau toje X klasėje jis nėra pats stipriausias, kokių esame patyrę. Per pastaruosius 30 metų registruojami patys stipriausi pliūpsniai, sudarytas tokių X pliūpsnių toks dvidešimtukas. Pats stipriausias įvyko maždaug prieš 9 metus, 2003 metais, praėjusio Saulės aktyvumo maksimumo metu. Jo klasifikacija yra X 28. Na o dvidešimtuko pabaigoje yra X 10 stiprumo žybsniai“, – aiškino instituto vadovė.
Anot jos, liepos 12 dieną užfiksuotas žybsnis didžiausią savo darbą jau padarė.
„Rentgeno, gama spinduliai gana greitai pasiekia Žemę. O šiuo metu laukiama dalelių srauto priartėjimo prie Žemės rutulio. Tačiau Žemės magnetinis laukas didžiąją dalį ar beveik visas tas daleles nukreips cirkuliuoti aplink mūsų planetą. Tad didžiausias pasireiškimas bus matomas Šiaurės pašvaisčių pavidalu“, – Lietuvos radijui teigė fizikė.
Anot jos, Saulės dėmių grupėje, pažymėtoje numeriu 1520, galingas medžiagos srauto pliūpsnis tęsėsi net 2 valandas. Jis nuo Saulės paviršiaus skriejo net 1,4 tūkst. kilometrų per sekundę greičiu.
„Saulė visą laiką netenka dalies savo medžiagos, tačiau ji nuo jos paviršiaus srūva maždaug 400 kilometrų per sekundę greičiu“, – sakė G. Tautvaišienė.
Tai jau šeštoji tokia audra šiais metais. Ankstesni saulės spjūviai rimtesnių problemų mūsų planetoje taip pat nesukėlė.
Sunkesniais atvejais Saulės audros gali sutrikdyti elektros tiekimą Žemėje, pakenkti palydovams ir iškraipyti GPS signalus bei aukšto dažnio radijo ryšį. Kartais dėl to lėktuvai yra priversti pakeisti maršrutą, kad išvengtų padidėjusios spinduliuotės šiaurės ir pietų ašigaliuose.
1989 metais stipri Saulės audra Kvebeke, Kanadoje, be elektros paliko 6 mln. žmonių.
Tokia audra yra normali 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo dalis. Pastarasis Saulės ciklas didžiausią audringumą pasieks 2013 metais.
