Karstinių urvų tyrinėtojo nuomone, Žalsvasis šaltinis unikalus tuo, kad yra po žeme susiformavęs užvandenintas urvas, kurio ertmes išgraužęs pro jo dugną besiveržiantis vanduo.
Atradimą pavadino draugės vardu
7 metrų gylio urvo-versmės skersmuo siekia 5 metrus. Besibaigiantis akmenų ir uolienų nuolaužų užvarta urvas šakojasi į dvi sales. Vieną jų balandį tyrinėjęs garsus speleologas-naras iš Maskvos Aleksejus Aksionovas pavadino Saulėtąja.
„A.Aksionovas labai tikėjo, kad Žaliajame šaltinyje tikrai bus urvas. Sakė, jeigu jį ras, pavadins savo draugės, mūsų klubo narės Saulės vardu. Kaip pavadinti antrąją salę, leido nuspręsti lietuviams. Salei davę „Aenigma“ pavadinimą po žeme įamžinome savo klubo vardą. Išvertus iš lotynų kalbos jis reiškia paslaptį, mįslę“, - pasakojo speleologas.
"Aenigma" nuolaidi, nuožulniai krypsta žemyn nuo 7 iki 16 metrų gylio. Jos plotis įvairuoja nuo 5 iki 12 metrų, lubų skliautas nelygus, laiptuotas, siekiantis iki 5 metrų aukščio. Grindys padengtos nuo lubų krintančiomis uolienų nuolaužomis, luitais.
"Saulėtoji" salė, kuri tęsiasi šiaurės-šiaurės vakarų kryptimi, savo struktūra labai panaši į "Aenigmą", tačiau šiek tiek siauresnė. Jos plotis - nuo 5 iki 10 metrų, nuožulniai gilėjantis iki 15 metrų. Šiame gylyje lubos ir grindys tarsi susiglaudžia. Aiškios salių lubų ir grindų susiliejimo ribos nėra - praėjimai susiaurėja tiek, kad lieka plyšys, užverstas nuo lubų atskilusiomis nuolaužomis.
Tyrimams trukdo krintantys luitai
Tolimesnius urvo tyrinėjimus speleoklubo "Aenigma" bei Maskvos speleoklubo "Sokolniki-RUDN" nariai planuoja tęsti gegužės-birželio mėnesiais.
„Išsamesnio tyrimo reikalauja abiejų salių lubų bei grindų sanglaudos. Jose realu aptikti tolimesnių praėjimų, užvandenintų erdvių. Ekspedicijoje taip pat planuojama kruopščiau ištirti abiejų salių sienas“, - sakė speleologų klubo vadovas.
Didžiausių keblumų Žalsvajame šaltinyje narams gali kilti dėl greitai susidrumsčiančio vandens. Nemaža tikimybė, jog tyrimus apsunkins ir nuo lubų skliautų krintantys luitai, itin siauri pranerimai salėse.
DELFI: Kuo speleologams įdomūs tokie objektai?
A.Gudaitis: Speleologija - požeminė geografija, mokslo šaka, tyrinėjanti požemines ertmes. Jos yra labai įdomios, nes tik po žeme, po vandeniu arba kosmose galima atrasti kažką naujo. Speleologus traukia tokios vietos, kuriose galima daryti geografinius atradimus, nes visas pasaulis – jau ištyrinėtas.
DELFI: Ar Lietuvoje daug tokių urvų?
A.Gudaitis: Pasvalio rajone yra karstinių įgriuvų, tačiau urvų beveik nėra. Tik smegduobės. Vienas žinomas urvas yra Biržų rajone, tačiau 8 metrų gylio Karvės olos urvas gerokai apgriuvęs.
DELFI: Speleologas-naras A.Aksionovas Žalsvąjį šaltinį tyrinėjo 11 minučių. Kodėl taip trumpai?
A.Gudaitis: Todėl, kad tokiam gylyje dėl slėgio naras negali fiziškai ilgiau išbūti po vandeniu. Nardant po žeme, saugumo technika reikalauja į paviršių plaukti iškvėpavus trečdalį oro.
DELFI: Ar pasaulio speleologijos žemėlapyje yra urvų, kuriuos atrado lietuviai?
A.Gudaitis: Viename iš Krymo karstinių rajonų lietuviai yra atradę du vertikalius urvus. 1983 metais 230 metrų gylio urvą radęs speleologas Raimondas Daniūnas pavadino jį Venta, o kitą – 160 metrų gylio – Sezamu.
Balandžio 29 dieną dviems savaitėms išvykę į ekspediciją atliksime tolimesnius tų urvų tyrimus.
Dar lietuviai yra atradę 2 kilometrų ilgio urvą Abchazijoje. Pirmojo Kauno speleo-sąskrydžio vardu pavadintą urvą mums per tiriamąją ekspediciją parodė vietiniai gyventojai.
DELFI: Ko reikia, kad speleologų atradimas būtų įteisintas?
A.Gudaitis: Kiekvienas tyrinėtojas, norintis įteisinti surastą urvą, salę, ar naują požeminį praėjimą turi padaryti toponuotraukas ir apie atradimą pagarsinti tarptautinėje spaudoje.
DELFI: Kokią šalį pavadintumėte speleologų rojumi?
A.Gudaitis: Giliausi pasaulyje urvai yra Abchazijos Arabikos plokščiakalnyje. Pats giliausias siekia 2 kilometrus 80 metrų. Ši vieta geidžiamiausia dar ir dėl to, kad į teritoriją, kuri laikoma karo zona, užsieniečiai neleidžiami. Antra tokia vieta Ispanijoje.
