Formuodama baltymus, gyvybė yra priklausoma nuo sunkiųjų metalų. Cinkas, molibdenas ir varis yra ypatingai svarbūs eukariotams – grupei, apimančiai gyvūnus, augalus ir grybus, kurie visi geba daugintis lytiškai.
Šie sudėtiniai organizmai greičiausiai netapo plačiai paplitę kol vandenynai neprisisotino metalų maždaug prieš 800 mln. metų, tačiau pagal praėjusių metų fosilijų įrodymus paaiškėjo, kad eukariotai sausumos gėlavandeniuose ežeruose gyveno bent prieš 1 mlrd. metų. Tad iš kur jie gavo savo sunkiųjų metalų dozę?
Johnas Parnellas iš Aberdyno universiteto Jungtinėje Karalystėje su kolegomis tyrė uolienų įrašus ir teigia, kad svarbus įvykis buvo senovinio superžemyno, vadinamo Nuna arba Kolumbija, susiformavimas prieš maždaug 1,9 mlrd. metų, paleoproteozojaus metu.
„Tai buvo galbūt unikalus Žemės istorijoje mantijos sąlygoto magminio ir hidroterminio aktyvumo įkarštis,“- teigė J. Parnellas.
Susiformavus Nunai, dideli magmos kiekiai buvo įšvirkšti į žemyninę plutą, kur jie vėso formuodami granitą. Šioje vulkaninės kilmės uolienoje gausu metalų, taip pat cinko, molibdeno ir vario. Bėgant laikui natūrali erozija iškėlė granitą į paviršių kur jis taip pat buvo ardomas ir jame esantys metalai pateko į dirvožemį ir vandenį. Nuosėdų įrašai rodo, kad netoli paviršiaus esančiuose baseinuose ir sekliuose vandens telkiniuose jų buvo prieš 1-1,5 mlrd. metų.
„Šie metalai ankstyvųjų ląstelių buvo naudojami fermentų, suteikusių galimybę vykdyti daugiau funkcijų ir pradėti daugintis lytiškai, formavimui,“ - teigia J.Parnellas. „Jie suteikė ankstyvajai gyvybei papildomą natūralios atrankos ir variantiškumo aspektą“.
„Šis straipsnis originalus tuo, kad visų pirma jis žvelgia į biologiją. Jis pažymi konkrečių metalų poreikį evoliucijos procesams, o tuomet parodo, kad šie metalai iš tikrųjų juose dalyvavo“- sako Paulas Strotheris iš Bostono koledžo (JAV), kuris buvo mokslininkų grupės, praėjusiais metais radusios milijardo metų senumo gėlavandenių fosilijų, narys.
Išvados suteikia papildomų įrodymų, kad evoliucija sausumoje galėjo prasidėti kur kas anksčiau nei iki tol manyta, pridūrė P. Strotheris.
