Tokijo universiteto (Japonija) geosistemų inžinierius Yasuhiro Kato su kolegomis katalogavo kai kurias retų elementų sankaupas Ramiajame vandenyne. Jų teigimu, vienas kvadratinis kilometras dugno ploto su didžiausia elementų koncentracija dumble galėtų patenkinti iki penktadalio dabartinio metinio poreikio – toks plotelis maždaug atitiktų nedidelę antžeminę kasyklą.
Retieji lantanoidų klasės elementai – tokie metalai, kaip lantanas ir neodimis – yra naudojami gaminant stiprius magnetus, kurie savo ruožtu reikalingi gaminant viską nuo nešiojamųjų kompiuterių iki elektromobilių ir skalbyklių. Šios grupės elementų poreikis nuo 30 000 tonų 1980 metais padidėjo iki maždaug 120 000 tonų 2010 metais – tai viršija dabartinę maždaug 112 000 tonų kasmetinę tų elementų gavybą. Kinija, dabar patenkinanti apie 97 proc. pasaulinės paklausos, griežtai apribojo šių išteklių eksportą. Dėl to pastaraisiais metais žymiai šoktelėjo žaliavų kainos, kitų valstybių turėtos atsargos senka. Retųjų elementų kasyklos pradedamos vystyti visame pasaulyje – pvz., Kalifornijoje (JAV), Kanadoje, Australijoje.
Jau seniai žinoma, kad lantanoidų grupės elementų gausu jūros dugne. Jūros dugno hidroterminiai šaltiniai išmeta lantanoidus, ištirpusius karštame jų vandenyje. Šie ir kiti elementai vandenyno dugne kaupiasi maždaug bulvės dydžio gabalais, vadinamais mangano gniutulais. Elementai taip pat kaupiasi dugno dumble, tačiau tiki šiol retųjų elementų kiekio tyrimai jūros dumble buvo vykdomi retai.
Y.Kato su kolegomis nusprendė atlikti plačius šių galimų išteklių šaltinių vertinimus. Mokslininkai ištyrė 2000 mėginių, surinktų iš dugno nuosėdų, esančių 78 skirtingose Ramiojo vandenyno vietose ir nustatė, kad lantanoidų grupės metalai sudaro apie 0,2 proc. dumblo Ramiojo vandenyno pietuose ir apie 0,1 proc. netoli Havajų. Gali pasirodyti nedaug, tačiau, pasak mokslininkų, tai yra tiek pat ar net daugiau nei bet kurioje dabar veikiančioje antžeminėje Kinijos kasykloje. Be to, dumble gausu sunkiųjų lantanoidų – šie yra retesni ir brangesni.
Kai kurie klodai yra daugiau nei 70 metrų storio. Mokslininkai mano, kad 1 kvadratinio kilometro plote ties Havajais gali būti apie 25 000 tonų šių retųjų elementų. Pasak jų, vandenyno dugne retųjų lantanoidų gali būti daugiau nei žemės paviršiuje (prognozuojama, kad paviršiuje jų yra 110 mln. tonų).
Y.Kato sako nežinąs, ar šių elementų kasyba yra ekonomiškai perspektyvi. „Aš geologas, o ne ekonomistas“, sakė mokslininkas.
Tuo tarpu pramonės analitikas ir konsultacijų įmonės „Technology Metals Research“ įkūrėjas Garethas Hatchas atradimą vertina skeptiškai: „Žmonės kalba apie kasybą asteroiduose ar Mėnulyje. Tai nėra taip sunku, tačiau panašu“. Pasak analitiko, dabartinėse kasyklose ir vietose, atrinktose kasyklų įrengimui ateityje, lantanoidų koncentracija yra apie 3-10 proc. Gerokai mažesnės šių metalų koncentracijos Kinijos molio kasyklose yra ekonomiškai perspektyvios tik dėl to, kad molis yra kur kas lengviau kasamas nei kietos uolienos. Tačiau to paties negalima pasakyti apie dumblą, esantį 4-5 kilometrų gylyje po vandeniu – tokio dumblo iškėlimui reikėtų naudoti brangų laivų laiką ir brangią įrangą. „Yra ir geresnių šaltinių“, - sakė analitikas.
Susirūpinimą kelia ir ekologinės jūros dugno kasybos pasekmės, ypač ties hidroterminias šaltiniais, prie kurių gyvena unikalūs kirminai, moliuskai ir kitos gyvybės formos. Pasak Y. Kato, didžiausios lantanoidų koncentracijos buvo tūkstančių kilometrų atstumu nuo šaltinių. Arčiau jų lantanoidų koncentracija buvo mažesnė dėl didesnio kitų sankaupų kiekio.
