Kita vieta, kurioje rasta prieš 100 tūkst. m. buvusio kanibalizmo įrodymų – Prancūzija, Moula Guercy vietovė.
Kanibalizmas buvo išplitęs, rasta jo apraiškų įrodymų prieš 800 tūkst. m. Pietų Afrikoje ir apie 1100 m. po Kristaus Amerikoje.
Kalbant apie naujesnius laikus, Meksikoje 15 a. kanibalizmu užsiiminėjo actekai. Žmonių aukojimas ir jų valgymas buvo svarbi actekų kultūros dalis. Vieni archeologai mano, kad aukojimas ir kanibalizmas buvo socialiniai ir psichologiniai faktoriai, kiti įsitikinę, kad tai buvo būtina jų raciono dalis.
Yra žinių apie kanibalizmą 20 a. – per karus Konge ir Liberijoje.
Kanibalizmas aprašomas knygose, vaizduojamas filmuose, jis siejamas su žudikais maniakais.
Knygoje ir to paties pavadinimo filme „Alive: The Story of the Andes Survivors“ („Gyvi. Pasakojimas apie išgyvenusius Anduose“) vaizduojamas regbio komandos, jų draugų ir artimųjų likimas, 1972 m. spalio 12 d. jų lėktuvui sudužus Andų kalnuose.
Iš 45-ių skridusiųjų liko gyvo tik 16-a, kelias savaites jie buvo priversti užsiimti kanibalizmu.
1978 – 1991 m. Milwaukeeo pabaisa ir kanibalu vadinamas Jeffrey’is Dahmeris nužudė 17 berniukų ir vyrų (dauguma buvo afrikiečių ir azijiečių kilmės). Jis juos kankindavo, nutraukdavo rankas ir kojas, o paskui suvalgydavo aukų kūno dalis.
1994 m. lapkričio 28 d. kalėjime jį mirtinai sumušė kalinys.
