R. Ryanas su kolegomis iš Esekso universiteto, Anglijos, ir Kalifornijos Santa Barbaros universiteto atliko keturis eksperimentus ir padarė išvadą, kad žmonių, jaučiančių nepripažintą potraukį tai pačiai lyčiai, pažiūros yra akivaizdžiai homofobiškesnės.

„Daugeliu atveju tokie žmonės kovoja patys su savimi, vidinis konfliktas prasiveržia į išorę, – pasakojo R. Ryanas. – Tyrimas rodo, kad jeigu kyla tokio pobūdžio reakcija prieš (netradicinę) grupę, paklauskite savęs – kodėl. Stiprios emocijos turėtų paskatinti susimąstyti.“

Eksperimentai taip pat parodė, jog homofobija nesvetima tiems, kurie turėjo valdingus tėvus. Tai pirmas tyrimas, po kurio padaryta išvada, jog auklėjimas ir seksualinė orientacija dažnai suformuoja homofobiškas pažiūras.

Pirmo eksperimento metu studentams kompiuteryje parodė įvairių žodžių, homoseksualų nuotraukų bei heteroseksualių porų nuotraukų. Prieš kiekvieną vaizdą kompiuterio ekrane 35-ias milisekundes pasirodydavo žodžiai „aš“ ir „kiti“. Pagal tai, per kiek laiko studentai susiedavo žodžius „aš“, „homoseksualas“ su žodžiais „aš“ ir „heteroseksualus“, tyrėjai sprendė apie seksualinę orientaciją.
Tada studentai peržiūrinėjo abiejų lyčių nuotraukas, o tyrimo autoriai stebėjo, kiek laiko žiūrima į tos pačios ir kiek į priešingos lyties asmenų fotografijas.

Tyrėjai naudojo apklausos metodą, kai pasitelkus tokius teiginius, kaip „Jaučiausi tam tikra prasme kontroliuojamas ir spaudžiamas“, „Jaučiau laisvę būti tuo, kuo esu“, „Mano mama sutriktų suvokusi, kad yra vienumoje su lesbiete“ ar „Mano tėtis vengia homoseksualių vyrų kai tik tai įmanoma“, buvo mėginama nustatyti homofobijos lygį namuose.

Galiausia, žodžiui „homoseksualus“ pasirodžius ekrane 35-ias milisekundes, studentai pildė paliktas tuščias vietas, o tyrėjai skaičiavo parašytus agresyvius žodžius.

„Asmenis, kurie prisipažįsta esantys tradicinės orientacijos, tačiau psichologiniuose testuose demonstruoja stiprų potraukį tai pačiai lyčiai, gali gąsdinti gėjai ir lesbietės, kadangi homoseksualūs žmonės jiems primena panašias tendencijas juose pačiuose“, - komentuoja tyrimui vadovavusi Esekso universiteto dėstytoja Netta Weinstein.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)