Šis kosminis akmenėlis yra asteroidas, vadinamas 2005 YU55 – iš esmės tai mažutė planeta, kurios skersmuo yra 400 metrų. Jis pro Žemę praskries mažesniu atstumu, nei kad sukasi Mėnulis.
Labiausiai prie Žemės asteroidas priartės lapkričio 9 dieną (tiksliau, naktį), apie 01:28 val. Lietuvos laiku. Tuo metu atstumas tarp mūsų planetos ir dangaus kūno bus 325 000 kilometrų. Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Mėnulio yra 386 242 kilometrai.
2005 YU55 asteroidas kuriam laikui taps pačiu svarbiausiu dangaus objektu stebėtojams iš Žemės. Šiam kosminiam klajūnui stebėti ruošiami radarai, regimos ir infraraudonosios šviesos stebėjimo aparatūra.
Dėl dydžio ir mažo nuotolio iki Žemės YU55 prieš kelis metus buvo priskirtas „Potencialiai pavojingų asteroidų“ klasei. Visai artimas jo praskridimas yra dar vienas priminimas, kad Žemė ir žmonija yra tarsi taikinys panašiems objektams.
Šis 2005 YU55 praskridimas bus pats artimiausias kontaktas su tokio dydžio objektu, apie kurį mes žinome iš anksto. Mažesnis asteroidas 2011 CQ1 prie Žemės buvo priartėjęs kur kas mažesniu atstumu – 5471 km – tačiau iš anksto jo niekas nepastebėjo.
Taip pat tai bus pirmas kartas po 1976 metų, kai astronomai žino, kad artėja toks stambus objektas. Kitas žinomas didžiulis asteroidas pro mus praskries 2028 metais, tvirtina NASA mokslininkai.
Laimei, artimas tokio dydžio objekto, kaip 2005 YU55, praskridimas yra ganėtinai retas įvykis – jis pasitaiko vidutiniškai kartą per 25 metus, sako NASA Žemei artimų objektų (near-Earth object, NEO) stebėjimo programos vadovas Lindley Johnsonas.
„Tačiau tai yra pirmas kartas, kai apie tokio dydžio objekto artėjimą žinome iš anksto – už tai reikėtų padėkoti 12 metų veikiančiai mūsų NEO programai. Objektas 2005 YU55 buvo aptiktas 2005 metų gruodį, taigi, apie jo artėjimą žinojome šešerius metus“, - sakė L. Johnsonas.
Paprastai NEO tyrėjų bendruomenė galimybę patyrinėti YU55 dydžio objektą turėtų tik siųsdama link jo kokį nors kosminį aparatą, sakė L. Johnsonas. Tačiau šiuo atveju pati motulė Gamta perengė gana artimą susitikimą ir suteikė galimybę stebėjimams panaudoti visus iki šiol žmonijos sukurtus Žemėje esančius instrumentus.
„Tikimės jauti ne tik detalius radaro stebėjimo duomenis apie objekto dydį, formą ir sukimosi dinamiką, tačiau ir didelės raiškos spektroskopinių duomenų, kurie padėtų nustatyti asteroido sudėtį. Toks artiams įvertinimas suteiks galimybę geriau prognozuoti kitų iš tolo į YU55 panašiai atrodančių NEO prigimtį – galbūt ateityje jie taptų neblogais žmonių valdomų skrydžių tikslais“, - sakė L. Johnsonas.
NASA NEO programos atstovas Donas Yeomansas sakė, kad mokslininkai nekantriai laukia šios retos progos.
Priartėjimui bus paruošta planetos paviršiuje esanti regimo ir artimo infraraudonojo spektro optinė įranga bei galingas radaras. Pasak D. Yeomanso, stebėjimas turėtų pateikti gana aiškų potencialiai pavojingo asteroido vaizdą.
„Goldstone observatorija stebėjimus pradės lapkričio 4 dieną, Arecibo – lapkričio 8 dieną. Iš Goldstone tikimės gauti 2 metrų raišką pagal gautą formos modelį – o tai yra gana stebėtina ir palyginama ar netgi geriau nei būtų gauta iš netoli praskrendančio kosminio aparato“, - sakė D. Yeomansas.
Be to, planuojami keli stebėjimai artimajame infraraudonųjų spindulių spektre, pavyzdžiui, iš NASA Infraraudonojo spektro teleskopų įstaigos, esančios Mauna Kea kalno viršūnėje Havajuose.
Asteroidas prie Žemės artės nuo Saulės pusės, todėl jis nebus matomas naktimis iki pat lapkričio 9 dienos (JAV tuomet bus lapkričio 8 d.), sakė NASA atstovas Lance'as Benneris. Vėliau asteroidas judės tiesiai nuo Žemės, maždaug 180 laipsnių kampu nuo savo artėjimo trajektorijos.
