Šia tema diskutuojama jau ne vieną tūkstantį metų, bet į klausimą, ar laisva valia egzistuoja, iki šiol dar nebuvo atsakyta taip, kad atsakymas tenkintų visus. Leidinio „Chronicles of Higher Education“ straipsnių serijoje šeši savo labai skirtingų sričių ekspertai siūlė savus šiuolaikiškai neurologinius ir filosofinius požiūrius. Galų gale buvo nubalsuota rezultatu 4:2, kad laisva valia tėra iliuzija, rašo lifeslittlemysteries.com.
Keturi diskusijoje dalyvavę mokslininkai neigė laisvo valios egzistavimą tvirtindami, kad žmogaus elgesį kontroliuoja smegenys, kurios savo ruožtu kontroliuojamos žmogaus genetinių įrašų ir gyvenimiškos patirties derinio. Tuo tarpu du filosofai su mokslininkais nesutiko ir tvirtino, kad laisva valia yra visiškai suderinama su neurologijos atradimais.
Evoliucinės biologijos ekspertas iš Čikagos universiteto (JAV) Jerry Coyne'as laisvą valią apibrėžė kaip galimybę, kad, priėmus sprendimą, butų svarstoma, kad galima buvo pasirinkti ir kitaip. Tačiau, pasak J. Coyne'o, „sprendimas“ tėra elektrinių ir cheminių impulsųų tarp smegenų molekulių seka – tų molekulių konfigūraciją lemia genai ir aplinka. Nors kiekvienas sprendimas yra be galo sudėtingų cheminių reakcijų sekos rezultatas, tos reakcijos paklūsta fizikos dėsniams ir negali baigtis kitaip. „Kaip ir užprogramuoto kompiuterio išvestis, fiziškai įmanomas tik vienas pasirinkimas: tas, kurį padarote“, - sako J. Coyne'as.
Kiti trys mokslininkai pritaria J. Coyne'o pozicijai. Vanderbilt universiteto (JAV) teisės ir biologijos profesorius owenas Wilsonas savo rašinyje teigė: „Valia yra tokia pati laisva, kaip ir pusryčiai (angl. free - laisvas arba nemokamas). Jei abejojate – pabandykite laisva valia nemylėti, negeisti, nepykti ar nepavydėti“.
Nors visi turėtų būti atsakingi už savo veiksmus, neurologija ir laisvos valios nebuvimas turėtų būti įvertinti sprendžiant kai kurias baudžiamąsias bylas, tvirtina mokslininkai.
Johns Hopkins universiteto (HAV) filosofė Hilary Bok pateikė kontrargumentą: ji teigė, kad mokslininkai klaidingai suvokia laisvos valios klausimą tvirtindami, kad sprendimus lemia smegenų ląstelių veikla. Jos manymu, laisva valia – tai gebėjimas atsisakyti esamų motyvacijų ar įpročių ir priimti apsvarstytą alternatyvų sprendimą. „Teiginys, kad žmogus pasirenka savo veiksmą, neprieštarauja teiginiu, kad veiksmą įgyvendina kažkokia neurologiniai procesai ar būsenos – tiesiog tais procesais gali būti aprašomas pasirinkimas“, - rašė filosofė.
Kitas filosofas iš Floridos valstijos universiteto (JAV) Alfredas Mele taip pat įsitikinęs, kad laisvos valios sąvoka yra suderinama su neurologijos atradimais. Jis pacitavo 2008 metų tyrimą, kurio metu savanorių tiriamųjų buvo prašoma paspausti vieną iš dviejų mygtukų. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiriant smegenų aktyvumą 10 sekundžių iki sprendimo priėmimo ir realizavimo buvo galima pagrįstai prognozuoti kurį mygtuką savanoris paspaus.
Nors tyrimams paprastai vertinamas kaip įrodymas, paneigiantis laisvos valios egzistavimą, A. Mele nurodė, kad pagal tyrimo dalyvių smegenų aktyvumą galutinį sprendimą buvo galima nuspėti tik 60 proc. atvejų. O tai vertinant, pasak filosofo, galima teigti, kad žmonės sąmoningai pasirinko nepaklusti išankstiniam smegenų nusiteikimui.
Todėl filosofas rašė: „Ginče dėl laisvos valios neegzistavimo aš iš savo fermos nesilažinčiau“.
