Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė, profesorė Vlada Stankūnienė sakė, kad valdžia ir visuomenė neįvertino realių galimybių ir dabar už tai skaudžiai sumokės.
Mokslininkė teigia, kad pagrindinė gimstamumo padidėjimo priežastis buvo ne pinigai, o tiksintis moterų biologinis laikrodis. Demografijoje tai apibūdinama specialiu terminu: atidėtų gimdymų kompensacija.
Vidurvasaris – dosniausias
Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, iki rugpjūčio 1 dienos užregistruoti 642 gimimai, praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 593, arba 49 daugiau. Panevėžio rajono duomenys šiuo atžvilgiu šiemet irgi džiugesni nei pernai. Iki rugpjūčio užregistruota 248 gimimai, o 2008 metais per septynis mėnesius – 220. Taigi šiemet pasaulį išvydo 28 kūdikiais daugiau.
Liepa buvo dosniausias mėnuo ir mieste, ir rajone: Panevėžyje gimusiųjų buvo gerokai daugiau nei mirusiųjų, o tai retai pasitaiko. Gimė 132, o mirė 100 gyventojų. Civilinės metrikacijos skyrių specialistės sakė, kad vidurvasarį daugiau gimimų užregistruojama todėl, kad iš užsienio atostogauti grįžta nemažai panevėžiečių. Ten dirbantys mūsų miesto gyventojai, gimus vaikui, parvykę į Panevėžį, kreipiasi dėl lietuviškų gimimo liudijimų. Buvo diena, kai iš 15 registruotų vaikų 12 buvo gimę užsienyje. Tačiau septynių mėnesių statistika vis tiek nuteikia optimistiškai – gimstamumas didėja.
Nors kūdikių gimsta daugiau, santuokų nei mieste, nei rajone nedaugėja, netgi turi tendenciją mažėti. Mieste per septynis šių metų mėnesius susituokė 310 porų – 56 mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Rajone šiais metais įregistruotos 96 santuokos, arba 32 mažiau, palyginti su 2008-ųjų tuo pačiu laikotarpiu.
Panevėžyje bei rajone ir šiais metais miršta daugiau žmonių nei gimsta – iki rugpjūčio mieste užregistruotos 759 mirtys, rajone – 332.
Gimdymą buvo atidėjusios
Pasak profesorės V.Stankūnienės, apskritai gimstamumas išlieka nedidelis, bet gerai, kad jis pastaraisiais metais bent pamažu auga. Teiginius, kad tai tiesiogiai susiję su didesnėmis motinystės (tėvystės) išmokomis, mokslininkė vadina populistinėmis ir neatitinkančiomis tiesos.
Ji tvirtina, kad Demografinių tyrimų centras demografinius reiškinius analizuoja remdamasis sociologiniais tyrimais, mokslinėmis studijomis, kitų šalių patirtimi. Turima informacija nepatvirtina tiesioginio ryšio tarp išmokų ir gimdymų.
Tai, kad moterys pradėjo daugiau gimdyti, demografijos specialistai aiškina atidėtų gimdymų kompensacija. Tai reiškia, kad anksčiau moterys dėl tam tikrų priežasčių nusprendė negimdyti, o motinystę atidėti vėlesniam laikui.
„Po nepriklausomybės atgavimo gimstamumas ėmė mažėti. Vyko dideli pokyčiai įvairiose gyvenimo srityse. Daugelis moterų planus susilaukti vaikų atidėjo dešimtmečiui. Jų biologinis laikrodis tiksėjo. Perkopusios 30 metų moterys pradėjo gimdyti“, – pasakojo V.Stankūnienė.
Demografinių tyrimų centro duomenis, didžiausias gimstamumo didėjimas fiksuojamas būtent tarp 27–34 metų moterų.
Patikėjo geresniu gyvenimu
Auganti ekonomika, galimybė lengviau gauti būsto paskolą, tikėjimas geresnio gyvenimo perspektyva, pagaliau pastaraisiais metais labai padidintos motinystės (tėvystės) išmokos traktuojami kaip papildomi gimstamumo didėjimo faktoriai.
Profesorė sakė, kad tie patys dėsniai, tai yra atidėtų gimdymų kompensacija, pasireiškė ir kitose Europos šalyse, tik ne tuo pačiu laiku. Pavyzdžiui, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje gimstamumas pradėjo mažėti anksčiau nei mūsų šalyje, bet ir augimas pradėtas fiksuoti anksčiau.
V.Stankūnienė tikino, kad Lietuvoje ilgiausios pasaulyje motinystės atostogos tėvams, ypač motinoms, padarė ar dar padarys meškos paslaugą.
Dvejus metus palyginti finansiškai saugiau gyvenusios motinos iš sąlyginių šiltnamio sąlygų bus išmestos į gatvę: darbo nėra arba atlyginimai gerokai apkarpyti, kvalifikacija sumažėjusi. O konkurencija darbo rinkoje didžiulė.
Profesorė teigė esanti už motinystės rėmimą, tačiau ne už tokią sistemą, kokia sukurta dabar.