Vaizdo įraše, kuris internetu išplatintas kovo 7 dieną, NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Žemei artimų objektų programos vadovas Donas Yeomansas paaiškino, kodėl populiariausi galimos pasaulio pabaigos scenarijai yra beverčiai.
Pasakodamas apie daugelio žmonių tikėjimą, kad pasibaigus senovės Majų kalendoriui 2012 metų gruodį pasaulis staiga sugrius, nes tuomet įvyks kažkoks kataklizminis įvykis, D. Yeomansas sakė: „Jų kalendorius nesibaigia 2012 metų gruodžio 21 dieną, tą dieną tik baigiasi vienas ciklas ir prasideda kitas. Lygiai taip pat gruodžio 31 dieną baigiasi mūsų kalendorius, o sausio 1 dieną prasideda naujas kalendorius“.
D. Yeomansas taip pat pabandė išsklaidyti baimes, susijusias su galimomis Majų apokalipsės priežastimis. Pirmoje paaiškintų baimės priežasčių vietoje buvo įsivaizduojama planeta Nibiru, kuri, kai kurių žmonių manymu, skrieja labai ištęsta orbita, o gruodį turėtų susidurti su Žeme.
„Ši milžiniška planeta turėtų artėti prie Žemės, bet jei tai būtų tiesa, būtume jau seniausiai ją pastebėję. Ir net jei ši planeta dėl kokių nors priežasčių būtų nematoma, būtume pastebėję jos gravitacinį poveikį gretimoms planetoms. Tūkstančiai dangų kasdien stebinčių astronomų to nepastebėjo“.
Pasak jo, tikimybė, kad NASA kažkokiu būdu slepia Nibiru, yra nulinė: „Ar galėtumėte įsivaizduoti tūkstančius astronomų, kurie kasdien stebi dangų ir kelis metus slepia tą pačią paslaptį nuo plačiosios visuomenės?“
D. Yeomansas sutinka, kad saulės žybsniai egzistuoja – tiesą sakant, du gana stiprūs žybsniai išsiveržė vos prieš kelias dienas, o po jų kosmose pasklido Saulės radiacijos pliūpsniai. Tačiau tai yra normali 11 metų trukmės Saulės aktyvumo ciklo dalis. Žybsnių paskleidžiama radiacija gali pažeisti orbitoje besisukančius palydovus, tačiau žemės magnetosfera tarsi skydu apsaugo planetos gyventojus nuo tokių žybsnių, todėl jie grėsmės sveikatai nekelia.
„O dar yra planetų išsidėstymas“, - sakė D. Yeomansas. Kai kurie pasaulio pabaigos šaukliai yra įsitikinę, kad gruodžio pabaigoje Saulės sistemos planetos išsirikiuos vienoje tiesėje ir tai sukels katastrofinius potvynius. „Bet, visų pirma, 2012 metų gruodį toks planetų išsidėstymas neįvyks, bet net jei jis kada ir įvyktų, Žemėje jokių potvynių dėl to nebūtų. Vieninteliai dangaus kūnai Saulės sistemoje, kurie gali paveikti potvynius Žemėje, yra Mėnulis, kuris yra labai arti ir Saulė, kuri yra masyvi bei taip pat ganėtinai artima. Tačiau kitų planetų poveikis Žemės potvyniams yra niekinis“.
Įdomu tai, kad dukart per mėnesį Saulė ir Mėnulis su Žeme išsidėsto vienoje tiesėje sustiprindami vienas kito gravitacinį poveikį Žemei, todėl tuo metu vandenyne bangos būna aukštesnės nei įprastai.
Kalbėdamas apie teiginius, kad 2012 m. gruodžio 21 d. susikeis Žemės magnetiniai ašigaliai, mokslininkas sakė: „Sukimosi ašis negali pasikeisti, nes aplink Žemę besisukantis Mėnulis ją stabilizuoja ir neleidžia jai keistis“. NASA atstovas pažymėjo, kad magnetinis laukas iš tiesų persiverčia maždaug kas pusę milijono metų, tačiau toks persivertimas trunka tūkstantmečiais. Ir netgi jei šis persivertimas įvyktų, tai Žemės gyventojams nesukeltų jokių sunkumų išskyrus faktą, kad tektų perkalibruoti kompasus.
Pasinaudodamas garsiąja astronomo Carlo Sagano maksima, D. Yeomansas sakė: „Išskirtinius teiginius reikia patvirtinti išskirtiniais įrodymais. Nuo istorijos pradžios pasaulio pabaiga buvo pranašauta šimtus tūkstančių kartų, o mes vis dar esame čia“.
