Rugpjūtį astronomus domina Neptūno opozicija, kai Saulė, Žemė ir Neptūnas išsirikiuoja vienoje juostoje. Tuo metu Neptūnas yra arčiausiai Žemės ir, savaime suprantama, pasiekia savo spindesio maksimumą. „Deja, be teleskopo įžiūrėti Neptūno neįmanoma, o ir per jį atrodo kaip nedidelis melsvas žirniukas“, – palygina J. Kaspariūnas.
Vakarais dar galima pamatyti tolstančius Marsą ir Saturną, o 21 d. vakare, vos nusileidus Saulei, prie šių planetų prisijungs ir labai jaunas, vos poros dienų Mėnulis. Rytais danguje ryškiai švies vis aukščiau pakylanti Venera, o 14 d. ryte ir bebaigiąs dilti Mėnulis. Taip pat rytais bus galima išvysti arčiausiai Saulės esančią Merkurijaus planetą.
Praėjus valandai po saulės laidos arba prieš saulėtekį, rugpjūtį vis dar galima grožėtis švytinčiais žalsvai žydrais debesimis. Jie Lietuvoje matomi tik vasarą, kai šviesios naktys.
Astronomijos mėgėjų dar viena minėtina diena laukia tarp rugpjūčio 6–20 d. „Tuo laikotarpiu Marso paviršių turi pasiekti naujas NASA zondas. Jis turėtų perduoti didelės raiškos nuotraukas, taip pat tyrinėti Marso gruntą bei orą ir ieškoti organinių junginių“, – pasakoja astronomas.
Pagrindinis rugpjūčio dangaus įvykis, kaip ir kasmet, yra perseidų meteorų lietus. „Šiemet mėnesiena neturėtų smarkiai trukdyti stebėti šio reginio, tad rugpjūčio dvyliktosios naktį reikėtų susirasti atvirą vietą atokiau nuo miesto šviesų ir mėgautis krintančiomis žvaigždėmis. Jų gali pavykti suskaičiuoti net iki 100 vienetų per valandą“, – intriguoja J. Kaspariūnas.
Meteorų ataka
Perseidai, lekiantys iš Persėjo žvaigždyno, vienas seniausių meteorų srautų, pirmąkart paminėtas kinų metraščiuose. Meteorais juos pavadino graikai, pridėdami dar žodį „ugnies“. Perseidų srautas pasižymi meteorų įvairove. Blyškesni būna balti arba geltoni, o ryškesni – žali, oranžiniai ar net raudoni. Trečdalis jų palieka ryškią ilgą uodegą. Meteoritus „barsto“ 1862 m. rasta Svifto-Tutlio kometa, kurios branduolio skersmuo apie 10 km. Perseidai yra svylančios šios kometos nuobiros ir lekia ta pačia orbita kaip ji. Meteorai į atmosferą sminga 59 km/s greičiu ir žybsi 80–120 km aukštyje.
Priešingai nei žvaigždėms, meteorams stebėti nereikia teleskopo, todėl jų grožis prieinamas visiems. Speciali žvaigždžių stebėjimo įranga netgi trukdytų, nes pro siaurą akį galima ir nepamatyti trumpo žybtelėjimo.
Norėdami pasigrožėti meteorais, išvažiuokite kuo toliau nuo miesto, kad šviesos netemdytų naktinio dangaus. Galite pasinaudoti Lietuvos apšviestumo žemėlapiu, kuriame sužymėti šviesos „taršos“ plotai, jį rasite internete. Venkite ir Mėnulio pilnaties naktų, nes neryškūs meteorai liks nepastebėti. Didžiausia tikimybė ryškesnius ir greitesnius meteorus išvysti prieš aušrą: tada besisukdama Žemė kaktomuša susiduria su priešais lekiančiomis dalelėmis. Kaip išlaukti visą naktį? Bus patogiau, jei įsitaisysite kėdėje ar gulte, iš anksto pasirūpinsite karštos arbatos termosu. Žiūrėdami į dangų neįtempkite regėjimo, nekoncentruokite žvilgsnio viename dangaus plote – tiesiog laisvai klaidžiokite akimis ir jos pačios pagaus trumpą žybtelėjimą.
Įamžinti žvaigždžių brūkšneliai
Meteorus galima ir nufotografuoti – didelių įgūdžių nereikia, kartais pavyksta ir iš pirmo karto. Šiek tiek kantrybės ir atminčiai nuotraukose liks gražūs ilgi brūkšneliai naktiniame danguje. Tereikia fotoaparatą pastatyti ant trikojo ir nukreipti kuo aukščiau horizonto: užfiksuosite gražius, ilgus meteorų brūkšnius. Ekspozicija turi būti kuo ilgesnė, kad fotoaparatas ilgiau gaudytų naktinius stebuklus. Tuomet padidėja tikimybė užfiksuoti ir meteorą. Nuotraukoje ir žvaigždės atrodo kaip maži brūkšneliai, liudijantys Žemės sukimąsi.
Itin ryškūs meteorai, spindintys ryškiau už Venerą, vadinami bolidais. Kartais bolidai matomi ir dieną, o jų skrydį lydi garsus švilpimas ar net sprogimas. Po itin ryškaus bolido pasirodymo galima tikėtis, kad ant žemės nukris gabalėlis kosminio kūno.
Ką įdomaus stebėsime?
Rugpjūčio 12–13 d. perseidų meteorų srautas.
Rugpjūčio 12 d. naktį Jupiteris vėl vos vieno laipsnio atstumu prasilenks su delčia. Atkreipkite dėmesį – vos matomas švytintis taškelis, užlindęs už Mėnulio šono. Dar pernai Jupiteris karaliavo danguje, buvo ryškiausiai matoma žvaigždė.
Rugpjūčio 16 d. Merkurijaus vakarinė elogancija (rytiniame danguje nuo Saulės bus nutolęs 18 laipsnių).
Rugpjūčio 24 d. Neptūno opozicija.
Meteoritams – kaimo šventė
Žvaigždės karaliauja ne tik danguje, bet ir ant žemės. Slabados kaimo bendruomenė joms rado vietą projekte „Slabados kaimo istorijos ir tradicijų puoselėjimas“. Rugpjūčio 12 d. jau antrą kartą organizuojamas renginys „Perseidų meteoritų stebėjimo šventė“ Vilniaus r. Lavoriškių sen. Slabados kaime. Pradžia 21 val.
