Internetu skambina 64 proc. internetą turinčių Lietuvos gyventojų, rodo TNS LT Lietuvoje atlikta visuomenės nuomonės apklausa „Eurobarometrui“, o tai yra daugiau nei kitose Baltijos šalyse ir vidutiniškai Europos Sąjungoje. Informacinių paslaugų bendrovių atstovai pastebi, kad internetinės telefonijos naudojimą skatina noras bendrauti su emigravusiais giminėmis ir draugais.
Apklausos duomenimis, Latvijoje internetu skambina 51 proc. internetą turinčių gyventojų, o Estijoje - 48 proc., kai vidurkis ES šalims siekia 27 proc.
„Tokie rezultatai stebina, nes „Skype“ įsikūręs Estijoje, todėl buvo galima tikėtis, kad jie bus lyderiai. Pagal mūsų turimus duomenis, tik 2 proc. mūsų klientų, kurie naudoja mobilųjį internetą, skambina internetu, - sako „Bitė Lietuva“ generalinis direktorius Chrisas Robbinsas. - Interneto pokalbių tendencijos priešakyje gali būti žmonės, kurie nori gauti kuo daugiau papildomos naudos iš paslaugų – fiksuoto arba mobiliojo interneto. Taip pat galima išskirti su artimaisiais užsienyje per pokalbių programas bendraujančius žmones.“
„Skambinimas internetu visose šalyse yra itin populiarus tarp jaunesnių paslaugų vartotojų. Tačiau Lietuvos išskirtinumas šiame kontekste – žymus emigravusių asmenų kiekis, lėmęs, jog „Skype“ ir panašiomis programomis išmoko naudotis ir vyresnio amžiaus asmenys, taip bendraujantys su artimaisiais užsienyje“, - teigia TEO Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.
Analogiškos pozicijos laikosi ir „Tele2“ klientų išlaikymo vadovas Ignas Brazdauskas, tačiau jis primena, kad skambinant internetu gyventojams svarbi ir kaina: „Palyginti su estais ir latviais, internetu lietuviai skambina todėl, kad žymiai daugiau Lietuvos gyventojų gyvena ir dirba užsienyje. Be to, paslaugų kaina yra žmonėms svarbus veiksnys, o skambinti internetu artimiesiems užsienyje dabar yra pigiau nei tarptinkliniu ryšiu. Ši situacija keičiasi Europos Komisijai kasmet mažinant maksimalią šių paslaugų kainų ribą.“
TNS LT Lietuvoje 2011 m. gruodį atliko visuomenės nuomonės „Eurobarometro“ tyrimą, kurio metu 27-iose Europos Sąjungos šalyse apklausta 26,693 tūkst. gyventojų, Lietuvoje – 1,025 tūkst.
Interneto namie gali neturėti dėl kokybiškesnio ryšio darbe
Tyrimo duomenys parodė, kad internetu namuose Lietuvos gyventojai naudojasi rečiau nei vidutiniškai ES: atitinkamai 55 proc. ir 64 proc. Kaimyninėje Latvijoje namų ūkiai, turintys internetą, sudaro 63 proc.,o Estijoje tokių namų ūkių yra 70 proc.
„Šie duomenys iš tiesų stebina. Kai palyginame Baltijos šalis, sudėtinga rasti struktūrinę priežastį, nes kainos, įranga ir padengimas yra labai panašūs, arba net geresni Lietuvoje. Gali būti, kad Lietuvoje interneto prieiga ne namuose – darbe, mokyklose, viešose vietose – yra geriau išvystyta, todėl yra mažesnis poreikis naudoti internetą namuose. Ypač žinant aukštesnį urbanizacijos lygį Lietuvoje“, - svarsto Ch. Robbinsas.
„Interneto vartotojų skaičius pastaruoju metu stabilizavosi ir per metus jų pagausėja vos keliais procentais. Tikėtina, jog tokia tendencija tęsis ir artimiausiu metu, interneto naudotojų augimą lems iš esmės tik kartų kaita. Ženklesnį interneto vartotojų skaičiaus augimą galėtų lemti didesnis valstybės dėmesys šiai sričiai – atitinkamas šios rinkos reguliavimas bei investicijų į itin nutolusius regionus skatinimas, - mano TEO atstovas N. Ivanauskas. -Palyginamieji šalių tyrimai rodo, jog Lietuvos valstybinės institucijos savo veikloje neišnaudoja sukurtų technologinių ir infrastruktūrinių priemonių. Nepaisant deklaruojamų investicijų skatinimo priemonių, į elektroninę erdvę perkelta tik nedidelė dalis viešųjų paslaugų. Valstybė galėtų imtis aktyvesnio rinkos moderavimo vaidmens, skatinti vieningų sistemų kūrimą.“
Už spartesnį interneto ryšį arba didesnius duomenų parsiuntimo pajėgumus nei dabar turimi, apklausos duomenimis, nebūtų pasirengę mokėti nei Lietuvos, nei ES gyventojai: taip teigė atitinkamai 86 ir 82 proc. turinčių internetą. Be to, Lietuvos gyventojai dažniau nei vidutiniškai ES teigė, jog jų namų ūkis niekada nėra svarstęs galimybės keisti interneto teikėją: taip teigė 74 proc. Lietuvos gyventojų, vidutiniškai 62 proc. ES, 72 proc. Latvijos ir 65 proc. Estijos piliečių.
Anot informacinių technologijų bendrovių atstovų, tai lemia supanašėjusios paslaugų kainos ir nedidelis gyventojų mobilumas, o pasirinkimas iš kelių tiekėjų jau būna padarytas.
Nesinaudojančių jokiu ryšiu dar yra
Apklausos duomenys rodo, kad Lietuvoje tik mobiliuoju telefonu naudojasi 61 proc. namų ūkių, kai tuo tarpu ES tokių namų ūkių vidutiniškai 27 proc. Be to, šiemet nuo 13 proc. iki 6 proc. sumažėjo namų ūkių, kurie naudojasi vien tik su fiksuota telefono linija, ir tų, kurie namuose nesinaudoja nei fiksuotu, nei mobiliuoju telefono ryšiu - nuo 9 proc. iki 3 proc.
„Nors naudojimasis telefono ryšio ir interneto paslaugomis nuolat populiarėja, nėra keista, kad yra žmonių, kurie jomis nesinaudoja ir neplanuoja to daryti – daug lemia žmonių įpročiai, susiklostęs gyvenimo būdas. Naudotis mobiliuoju ryšiu galima labai pigiai, mokant vos kelis litus per mėnesį, tad finansines galimybes tą daryti turi visi“, - sako I. Brazdauskas, „Tele2“ klientų išlaikymo vadovas.
„Šiek tiek kelia nuostabą duomenys, kad 3 proc. žmonių nenaudoja jokios ryšio komunikacijos formos. Jei tai finansinės priežastys, mano manymu, jos turėtų turėti vis mažiau įtakos, nes Lietuvoje mobiliojo ryšio kainos ir namų biudžeto dalis skiriama ryšio paslaugoms yra mažiausios Europoje. Taip pat į šią dalį gali patekti žmonės, kurie pageidauja visiško atsiskyrimo, arba gyventojai, kurie tiesiog nemėgsta technologijų. Manau, kad dauguma iš tų 3 proc. namuose neturi nei televizoriaus, nei kompiuterio“, - teigia Ch. Robbinsas.
Fiksuoto telefono ryšio paslaugas teikiančios bendrovės TEO atstovas N. Ivanauskas sako, jog nepaisant kelerius pastaruosius metus nuolat daugėjusių mobiliojo ryšio klientų, fiksuotosios telefonijos vartotojų iš esmės liko tiek pat: „Kasmet fiksuojamas vos kelių procentų klientų skaičiaus mažėjimas. Tad daugelis šeimų namuose naudojasi abejomis ryšio technologijomis. Prognozuojame, kad panašios tendencijos išsilaikys ir artimiausioje ateityje.“
Skaitmeninė televizija – dar neišplito
„Eurobarometro“ duomenys rodo, kad Lietuvoje antžeminę skaitmeninę televiziją, neskaitant paslaugų paketų, į kuriuos gali įeiti tiek kabelinė, tiek skaitmeninė televizija, turi 15 proc. namų ūkių, kai tuo tarpu ES – 32 proc., kai Latvijoje - 34 proc., o Estijoje - 13 proc. Populiariausia Lietuvoje išlieka kabelinė televizija, kurią turi 41 proc. Lietuvos namų ūkių.
„Skaitmeninė televizija reikalauja pilnos infrastruktūros nuo turinio, įrangos, komunikacijos iki įgyto naudojimosi pagreičio. Lietuvoje kol kas to stinga, palyginti su likusia Europa. Taip pat skaitmeninė televizija yra stipriai susijusi su tuo, kiek šalyje yra įvairios ir skirtingos kultūros žmonių bei turinio. Manau, kad lietuviai, gyvenantys užsienyje, yra aktyvūs skaitmeninės televizijos žiūrovai, negalintys praleisti krepšinio rungtynių ar kito lietuviško turinio, - pastebi Ch. Robbinsas. - Nors šioje rinkoje neveikiame, bet taip pat manau, kad esminis lūžis skaitmeninėje televizijoje gali įvykti pasiekus tam tikrą skvarbos laipsnį. Manau, kad esame netoli šio lūžio taško ir skaitmeninės televizijos plitimas vyksta sparčiai.“
TEO specialistas N. Ivanauskas taip pat mano, kad skaitmeninė televizija dar turėtų populiarėti.
„Didžioji dalis nemokamos analoginės antžeminės televizijos paslaugomis besinaudojančių šeimų gyvena provincijoje, individualiuose namuose. Daugelis jų pereis būtent prie skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų. Estijoje, Latvijoje bei daugelyje kitų ES šalių analoginės televizijos jau buvo atsisakyta 2010-2011 metais, tad daugelis jau tapo tokių paslaugų klientais“, - prognozuoja jis.
