Argi nesakėme, kad Markas Zuckerbergas yra suktas žaltys ir galų gale išdurs visus dar kartą? Dejuoja dabar varguoliai, į „Facebook“ pinigus sukišę, mat jo akcijų kaina ne tokia, kokios visi tikėjosi, ir nesiliauja kristi. Tad kodėl nutiko taip, kaip nutiko?
Prisiminkime, kad šiandien maždaug 4 mlrd. JAV dolerių uždirbanti ir apie 1 mlrd. JAV dolerių gryno pelno gaunanti bendrovė dar 2011 m. surinko papildomus 500 mln. JAV dolerių iš rusų bei banko „Goldman Sachs“ investuotojų ir buvo įvertinta daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių. Išplatinus penktadalį turimų akcijų (apie 421 mln. vienetų), 2012 m. gegužę „Facebook“ vertė pakilo iki 104,2 mlrd. JAV dolerių.
O tada viskas nuėjo perniek. „Facebook“ startas akcijų biržoje, be jokios abejonės, buvo visų laikų blogiausias pirminis viešas akcijų siūlymas, jei kalbame apie informacinių technologijų bendroves. Jis toks blogas, kad visi kiti pradedantieji kol kas susilaiko nuo debiuto biržoje. O tam pasiryžusiesiems pasisekė ne ką labiau. Netikėtai investuotojams kilo mintis, kad gal dauguma informacinių technologijų bendrovių gali būti pervertintos. Gal mes ties dar vienu dotcom burbulu? Ir galbūt „Facebook“ nėra vertas 100 mlrd. JAV dolerių?
Bet grįžkime prie krintančios akcijų vertės. Niujorko vertybinių popierių birža NASDAQ tiesiog nebuvo pasirengusi tokiam dideliam smulkių akcininkų susidomėjimui ir milžiniškam krūviui. Dėl programinės įrangos klaidų pirkimas ir pardavimas streikavo, vėlavo ar paprasčiausiai nevyko, tad galų gale „Facebook“ akcijų kaina pirmą prekybos dieną apsistojo ties 38,32 JAV dolerio riba už vienetą. Bet koks kilimas dėl atsiradusio vėlavimo žlugdavo, nes dalis investuotojų to nepamatydavo. NASDAQ vėliau atsiprašė, o „Facebook“ savininkai pačią pirmą dieną nesusikrovė daugiau kapitalo, nors tąkart potencialą turėjo.
Kita nemaloni aplinkybė – stambus JAV investicijų bankas „Morgan Stanley“ prieš pat „Facebook” debiutą pakeitė savo prognozes. Banko analitikai paskelbė, kad tikisi gerokai mažesnio pelno tiek ateinantį ketvirtį, tiek apskritai šiais metais. Ir nors tai turėjo atbaidyti pirkėjus, teismais graso būtent smulkūs investuotojai, nes jie šią informaciją kažkodėl pražiopsojo, tiksliau, bankas nepasivargino jiems paskambinti, nes apie pakitusias prognozes informavo tik svarbiausius ir stambiausius klientus.
Taigi, nors bendrovei pavyko sukaupti daugiau nei pakankamai kapitalo tolesnei veiklai ir plėtrai, nors tiek M. Zuckerbergas, tiek verslininkai, „davę“ pinigų „Facebook“ startui, liko patenkinti debiutu ir surinktais 16 mlrd. JAV dolerių, visų galvose sukasi klausimas, kiek iš tiesų vertas socialinis tinklas „Facebook“, jei vieni ekspertai žada, kad akcijų kaina kris iki 10 JAV dolerių, o akcijų jau turintys žmonės bando visus įtikinti, kad jų vertė pasieks ir viršys 40 JAV dolerių.
Pabaigos pradžia?
Mūsų nuomone, „Facebook“ dabartinė forma tikrai gerokai pervertinta. Prisiminkime, kad „Google“ startavo su keturis kartus mažesne akcijų kaina, nors gaunamas pelnas buvo beveik dešimt kartų didesnis. Antra, M. Zuckerbergas išties myli savo vartotojus (nors gali ir kitaip pasirodyti dėl dažno vartotojo sąsajos keitimo): investuotojai nori „Facebook“ matyti kuo daugiau reklamos (kad didėtų pelnas), tačiau M. Zuckerbergas tam aktyviai priešinasi. Jo nuomone, daug reklamos kenkia socialinio tinklo įvaizdžiui (ir taip tikrai yra), tad reikia ieškoti alternatyvaus pajamų šaltinio. Bėda ta, kad jis dar iki galo nesugalvotas.
Trečia, kad ir koks didelis „Facebook“ būtų, reikia suvokti, kad dabartinė jo forma (vadinamoji „Web 2.0“ karta) jau išgyveno aukso amžių, o ateitis slepiasi mobiliosiose programėlėse. Jų gamintojai net nebesivargina kurti tinklalapių savo programėlėms, nes vartotojai jas ir taip randa. Tad „Web 3.0“ karta gal niekada ir neateis. O sėkmingo perėjimo į mobiliąją platformą bendrovė dar neturi, nes „Facebook“ programėlės tiek „Apple“, tiek „Android“, tiek „Nokia“ ar kitoms platformoms veikia „kreivai“ ir nėra tokios funkcionalios kaip tinklalapis.
Daugiau nei 230 mln. žmonių kiekvieną mėnesį žaidžia žaidimus tinkle „Facebook“.Daugiau nei 130 skirtingų žaidimų tinkle „Facebook“ turi daugiau nei 1 mln. aktyvių vartotojų.
Nuo praėjusių metų rugsėjo atsirado daugiau nei 4,5 tūkst. naujų programėlių.
„Facebook“ praėjusį mėnesį į „Apple“ parduotuvę nusiuntė 83 mln. žmonių, kad šie įsigytų vieną ar kitą programėlę.
Dauguma programėlių, geriausiai parduodamų tiek „Apple“, tiek „Android“ parduotuvėse, turi vienokią ar kitokią integraciją su „Facebook“.
Bet ne vien smunkantis socialinių tinklų įvaizdis svarbus akcijų kainai. Kita akcijų kritimo priežastis – vis daugiau reklamos davėjų savęs klausia, ar veiksminga ir naudinga reklama socialiniame tinkle „Facebook“. Štai, pavyzdžiui, gigantas „General Motors“ automobilių ten nebereklamuos, atšaukia 10 mln. JAV dolerių vertą reklamos kampaniją ir pasilieka tik 30 profilių. Matyt, kažkaip visi suprato, kad pinigus geriausia sukišti į nuotaikingo virusinio vaizdo įrašo kūrimą, nes taip galima pasiekti milžinišką auditoriją. O be reklamos „Facebook“ netektų didžiosios dalies pajamų.
200 mlrd. ir daugiau?
Tačiau neskubėkite parduoti akcijų, jei spėjote jų įsigyti. Rizikos kapitalas ateina pas tuos, kurie kūrybingi ir naujoviški. „Facebook“ turi gerą talentingų žmonių komandą, kuri suvokia, kas vyksta aplinkui. Tad visai nenuostabu, jei paslapčia kas nors jau kuriama. Mes tegalime paspėlioti ir pasvarstyti apie realiausius sprendimus.
„Facebook“ neseniai atidarė programėlių parduotuvę, taip siekdamas konkuruoti, o gal ir atimti vartotojus, mėgstančius įsigyti vieną kitą žaidimą ar programėlę iš „Apple“, „Google“ ar lietuviškojo „GetJar“. Prisiminkite, kad dabar – programėlių ir su jomis susijusių ekosistemų amžius. Turi programėlių parduotuvę, sugebi prisivilioti kūrėjų, rašančių išskirtines programas, moki pasiimti dalį jų uždirbamų pinigų – gali ramiai, sočiai ir be rūpesčių gyventi. Jau kurį laiką sklando gandai apie neva „Facebook“ kuriamą išmanųjį telefoną, tačiau spėjame, kad jis niekada nepasirodys.
Manome, kad būtent programėlės gali tapti „Facebook“ gelbėjimosi ratu. „Facebook“ programėlę gali turėti ir turi beveik kiekvienas naujas telefonas. Jokių problemų dėl telefono operacinės sistemos programėlių kūrėjams nebekyla, jie parašo kodą ir jis vienodai veikia visur, visuose naujuose telefonuose. Tai – didelis pranašumas su milžiniška potencialia rinka. Kitas išskirtinumas – visos programėlės parduotuvėje yra socialinės, tai yra žaidi ir rezultatais daliniesi su draugais. Tikriausiai kiekvienas esate gavęs draugų kvietimą prisijungti prie jų fermos, restorano, mafijos gaujos ir pan. Būtent draugai įtraukia kitus žaisti ir taip žaidėjų daugėja. Tuo negali pasigirti nei „Apple“, nei „Android“.
O kas, jei..?
Svarstant galimybes, neiškrinta iš galvos ir galima „Facebook“ bei „Samsung“ partnerystė. Neskubėkite peikti. Visų pirma įvertinkime faktus: „Facebook“ nemėgsta „Google“, nes ši kišasi į jų veiklą. Kaip pakenkti „Google“? Atimti reklamos pinigus. Tad įsivaizduokite ne tokį jau ir neįmanomą dalyką: „Samsung“ spjauna į „Android“ ir kepa telefonus su savo operacine sistema „Bada“. Ši nebeleidžia vartotojui diegti programėlių, tad iškart dingsta daugybė problemų, susijusių su spartumu, saugumu ir stabilumu. Jei vartotojas nori „Angry Birds“, jis šį žaidimą įsigyja „Facebook“ parduotuvėje. Vartotojui jokio skirtumo (na, nebent jis iš principo „Facebook“ nemėgsta), o štai „Samsung“ išlošia, nes nebelieka problemų, kurių turi su operacine sistema „Android“, tiksliau, su begale skirtingų jos versijų. Žinoma, išlošia ir socialinis tinklas.
Žinoma, „Facebook“ artimiausiu metu niekur nedings, nebent praras pozicijas, nes atsiras kas nors, kas sugalvos patogesnį bendravimo būdą. It angelas puolęs akcijų kursas teigiamai paveiks bendrą rizikos kapitalo rinką ir vers „Facebook“ tobulėti. Galbūt net labai gerai, kad tai nutiko dabar ir bandoma dar kartą pamokyti vis nepasimokančius investuotojus, kurie tik ir vaikosi burbulų. O M. Zuckerbergas it koks Steve’as Jobsas gali visuomet palikti įkurtą bendrovę, paklajoti po platųjį pasaulį ir su turimais pinigais įkurti ką nors kita.
